Seimas pradėjo svarstyti Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Baudžiamojo kodekso pataisas, kuriomis siekiama aiškiai įtvirtinti, kas yra laikoma didele žala aplinkai, panaikinti kliūtis operatyviam ir kokybiškam baudžiamajam procesui dėl nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų aplinkai ir žmonių sveikatai.
Kaip pažymėjo Prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis, teisės akto pakeitimais siūloma papildyti Baudžiamojo kodekso atitinkamus straipsnius aplinkos elementais, kuriems nusikalstama veika gali būti padaroma didelė žala, kaip antai dirvožemiui, gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms, ar antropogeniniams komponentams ir kitiems elementams.
Pagal projektą, žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams būtų laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Aplinkos apsaugos įstatyme, arba bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 250 MGL (12 500 Eur).
Pasak Prezidento patarėjo, šalies vadovas taip pat siūlo sugriežtinti baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus, arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.
„Šiuo atveju siūloma bausmė būtų laisvės atėmimas iki 8 metų. Šie asmenys atsakys tuo atveju, jeigu veika buvo padaryta dėl neatsargumo. Jeigu veika bus padaryta tyčia, asmenys atsakys pagal gerokai griežtesnes bausmes, numatančias Baudžiamojo kodekso nuostatas, reguliuojančias nužudymo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis“, − sakė A. Kabišaitis.
Asmenims, kurie vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir buvo padaryta didelė žala nustatytiems aplinkos elementams, baudžiamoji atsakomybė kiltų tiek tuo atveju, kai nusikalstama veika padaryta tyčia, tiek dėl neatsargumo.
„Siūlomus Baudžiamojo kodekso pakeitimus sąlygojo praktinės problemos, su kuriomis susiduria aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės bei teisėsaugos institucijos, ir konkrečiai šios problemos neigiamai veikia tyrimų operatyvumą, rezultatyvumą bei sklandų nusikalstamų veikų kvalifikavimą ir įrodinėjimo procesą“, − pristatydamas naujas nuostatas sakė šalies vadovo patarėjas A. Kabišaitis.
Pritarus teisės akto pakeitimams po pateikimo bendru sutarimu, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Teisės ir teisėtvarkos komitete, papildomu – Aplinkos apsaugos komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti birželio 8 d.
