Neringa savo gyventojus ir kurorto svečius kviečia tapti šiam kraštui svarbios šimtametės tradicijos dalimi – prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio kūrimo prisidėti dalyvaujant išskirtinėje, šventinėje Šimtmečio giraitės sodinimo talkoje, kuri vyks kovo 25-ąją ties Juodkrante.
Šia iniciatyva siekiama įprasminti Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį bei išreikšti padėką Kuršių nerijos apželdintojams ir miškininkams, kurių pastangomis buvo stabilizuoti smėlynai ir sukurtas šiandien UNESCO saugomas kultūrinis kraštovaizdis. Jo formavimo, apsaugos ir sutvirtinimo darbai tęsiami iki šiol.
Idėja organizuoti Šimtmečio giraitės sodinimo talką kilo, kuomet į Neringos savivaldybę kreipėsi kraštotyrininkas, žurnalistas Denisas Nikitenka priminęs, jog sodinti paminklinius, vardinius medelius valstybei svarbiomis progomis buvusi graži tarpukario Lietuvos tradicija.
Nesvetima ji ir Kuršių nerijai: 1928 m. Juodkrantėje, ant Ievos kalno buvo pasodintas Lietuvos valstybės atkūrimo 10-mečiui dedikuotas Laisvės medis, o 1934 m. Smitynėje – 60-ąjį jubiliejų minėjusiam, pirmajam Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai dedikuotas ąžuolas, kuris auga iki šiol.
Šios tradicijos tęstinumas svarstytas Neringos savivaldybės istorinės atminties ir įvaizdžio formavimo komisijos posėdyje, kuriame dalyvavę Valstybinių miškų tarnybos Kretingos regioninio padalinio atstovai pasiūlė pasodinti ne vieną medį, o visą Šimtmečio giraitę.
Paliks žinią ateities kartoms
Į šiaurę nuo Juodkrantės esančioje teritorijoje (1,6 ha plote) numatoma simboliškai pasodinti 2023 vienetus paprastųjų pušaičių ir vardinį Klaipėdos krašto ąžuoliuką. Ceremonijos metu planuojama kolektyviai sugiedoti Tautišką giesmę ir neoficialų Mažosios Lietivos himną „Lietuviais esame mes gimę“.
Paisant savotiškų kanonų, į vardiniam medeliui sodinti skirtą duobę planuojama įdėti indą su laišku ateities kartoms. Improvizuotoje laiko kapsulėje bus ir 2023 m. laidos eurocentų ir eurų monetų su Vyčiu reverse rinkinys, regioniniai laikraščiai, Šimtmečio giraitės ribas žymintis miškotvarkos planas.
„Dalyvaujantys miškasodyje prisidės prie Kuršių nerijos smėlynų sutvirtinimo darbų, tuo pačiu bus sukurtas kraštovaizdžio elementas, įprasminantis tam tikrą Kuršių nerijos istorijos etapą – 1923-1939 metus, kuomet pusiasalis priklausė Lietuvos Respublikai. Kviečiame apsirengti patogiai ir prisijungti prie Neringai svarbios iniciatyvos“, – dalyvauti šventiniame miškasodyje kartu su Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, miškininkais, Juodkrantės bendruomene kviečia Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.
