Kiekvieno nors kiek pažįstamo žmogaus išėjimas anapus įjautrina neužbukusio žmogaus reakciją į melą supantį mus gyvenime, nes nelieka pakantumo toleruoti, lietuviškai būtų gerbti, aiškiai baltais siūlais siūtas nesąmones.
Lietuvos rezistento (o ne sovietinio disidento) Antano Terlecko mirtis būtent Vasario 16-ąją tiesiog priminė, kas gyvenime yra didžiavyriai, o kas tėra jais apsimetantys herojai, kurių viešinimas, tiksliau brukimas į viešą erdvę yra skatinamas įvairiais psichologinių operacijų metodais (daugiau žinomais kaip kariškas psyops terminas).
Kaip rašė Gabrielė Petkevičaitė-Bitė „Atimk iš tautos istoriją, jos asmenybes suniekink, ir tauta išsigims“, tampa aiški psyops lietuviškoji iliustracija. Jei didvyrių negali paniekinti, kad iš viso patrauktų iš visuomenės istorinės atminties lauko, tai imamasi kurti herojus, kurie tiesiog užimtų erdvę šiame lauke.
Atrodo 2017 metų Lietuvos knygų mugėje „Versus Aureus“ leidyklos stende savo knygas platinantį užtikau Seimo narį Arvydą Anušauską. Nuo manęs skaitytojo sutikto gyvai negali gi išsisukti greitai kaip „užbanindamas“ Facebook tinkle, tai teko akis į akį bendrauti.
Buvo aktyviai pristatoma nauja autoriaus knyga „Išdavystė. Markulio dienoraščiai“. Knygą nusipirkau pagausindamas šalutines Seimo nario pajamas, gavau autoriaus autografą. Ir tada paklausiau ar jau apie visus Lietuvos partizanų vadus, nekalbant apie visus rezistentus, jau yra parašytos knygos, ištyrinėti visi gyvi atsiminimai ir jau negyvi dokumentai? Ar jau visus atradom, atminėm ir pagerbėm? Negi, to nepadarius, kyla rankos savo autorinėje knygoje taip įamžinti didžiausią išdaviką prof. Juozą Markulį (Erelį)?
Nugirdau kažkokį mykimą, kad štai šioje knygoje paviešinta, kad Markuliui MGB kūrė Jono Noreikos (gen. Vėtros) tapatybę imituojant centrinę vadovybę, pasinaudojant likviduotos Lietuvių tautinės tarybos įvaizdžiu bei įdirbiu.
Teko priminti, kad jau a.a. Viktoro Ašmensko knygos „Generolas Vėtra“ recenzentas buvo tas pats Arvydas Anušauskas, kuris būdamas istoriku ir tuo metu LGGRTC darbuotoju, tikrai galėjo bei privalėjo tikrint daugelį ten skelbiamų pakraipytų faktų, kažkodėl nesiimant tos bylos pranarstymo, kol dar buvo gyvi liudininkai.
Taigi, po n metų, jei kas tyrinės lietuviškų knygų bibliografiją, užauginta dabartinio švietimo produktų karta galės pagalvoti, kad Markulis buvo tikras Erelis šalia monografijos apie Adolfą Ramanauską-Vanagą, o kokį Joną Žemaitį-Vytautą praleis, nes leidinio ir nėra.
Čia miniu tik iškiliausius vyrus, nes daug didvyrių likimų bei istorijų lieka dar neįamžintų, o sisteminio požiūrio valstybėje kaip ir nerasta. Lenkiu prie to, kad pamiršus savus didvyrius labai greitai atsiras kiti herojai, mums įdokrinuoti ir labiau blizgūs.
Šių metų (2023) Vasario 16-osios proga nuvilnijo reklamos apie V.V.Landsbergio, labai jau susidomėjusiu partizanų rezistencija, filmą „Poetas“, kurio pagrindinis herojus partizanus išdavęs talentingas poetas Kostas Kubilinskas.*
Akyliau pažvelgus į įkyriai išlindusią reklamą, kurioje skelbiama celebričio citata, „Filmą vertą pažiūrėti. Jau vien tam, kad nepamirštum paklausti savęs: ką turiu kasdien daryti, kad taip neatsitiktų man.“
Šalia jau be nurodomų titulų bei postų dar ir Arvydo Anušausko citata „Galiu pasidžiaugti, … kuris nauja kokybe atspindi mūsų istorijos suvokimą“. Nuo kada partizanus žudžiusio, kad ir talentingo poeto įamžinimas nors ir meninėje versijoje tampa „nauja kokybe“ istorijos suvokime?
Ar Jūs, tai skleisdami, gyvenime esate drįsę pažiūrėti paniekintiems ir valdžios pamirštiems partizanams bei rezistentams, jų palikuonims į akis? Spėju, tai tėra tik nepigus pasipopuliarinimas rezistencijos srityje stiprinant dabartinės valdžios patriotizmo monopolį, nesprendžiant esminių istorinės atminties išsaugojimo ir perdavimo ateities kartoms reikalus.
Stebina kitas paradoksas, kad besilaikantys patriotizmo bei tiesos monopolio, skiria daugiau laiko Kremliaus veikėjų (realiai nusikaltėlių) veiklos nušvietimui, nei kovojančių su šiais nusikaltėliais pasiaukojimo garsinimui.
Tai puikiai iliustruoja sisteminės žiniasklaidos priemonių antraštės, kuriose daugiau vietos rytų ordų vadų pasisakymams bei jų analizams, siekiant užmaskuoti geopolitiškai tvirtai besielgiančio JAV prezidento Dž.Baideno vizitui į Ukrainą, siekiant pakelti jos kovotojų dvasią.
Kas galėtų paneigti, kad tai ne psyops operacijų veiksmai, informacinėje erdvėje nuosekliai bei įkyriai keičiant didvyrius į (anti)herojus, kurie agresyviai viešinami tampa kai kam ir herojais.
Mąstantys sieks išgirsti lyderius vedančius į priekį, negebantys mąstyti piktinsis ir rašys komentarus apie antiherojus, beprasmiai tam skirdami savo brangų laiką.
Dar įdomiau matyti kieno rankomis ir gerklėmis tai daroma, tai negi jie tik Kremliui naudingi idiotai/ės?
Ar ateis laikas naujam istorijos suvokimui ir sveikam realybės vertinimui? Ar turėsime neiškastruotą istorinį lietuvišką kiną, kurio kūriniais didžiuosimės visi? Ar valstybės sugebės prisiminti ir pagerbti visus rezistentus?
***********
*Kostas Kubilinskas iš LTSR rašytojų sąjungos jaunųjų poetų sekcijos buvo pašalintas kartu su mano mano a.a. mama Ona Jaskelevičiūte (Eglė Nemunaitė) ir a.a. tėčiu Stasiu Gorodeckiu (S.Radžiūnas), buvo gerai jiems pažįstamas. Tėvai stojo į rezistenciją sovietams, buvo kalinti. Grįžus iš lagerių, mamai teko susitikti jau su sovietiniu nomenklatūros veikėju K.Kubilinsku, kuris, spėju, suvokė, kad partizanai yra paskelbę jam nuosprendį už išdavystę ir niekas to nuosprendžio neatšaukė. Baimė suartėti su mano tėvais turėjo būti didelė.
Autorius Sakalas Gorodeckis – viešojo intereso gynėjas, bendruomenininkas, tautininkas
Dėl akivaizdžiai nepakankamo dėmesio mūsų Laisvės kovų dalyviams, didvyriams – labai pritariu, o kartu ir įtariu, kad rašyti apie mūsų didvyrius labai nepalankus metas. Kyla grėsmė visam gyvenimui karjerą susigadinti 🙁
Tačiau kartu manau, jog būtina parinkti tinkamą dėmesio vienai ir kitai pusei santykį. Jei apie kitą pusę jaunoji karta visai nežinos arba žinos nepakankamai, bus lengva ja manipuliuoti, o autorius apšaukti „rusofobais”, tyčiotis iš jų. Ar ne per sunku bus jaunimui susiorientuoti?
Akivaizdu, kad paties Putino nuotraukų rodymas interneto portaluose, ypač LRT.lt, bei jo -TV informacijose, yra morališkai ir politiškai nepateisinamas. Juk padorus žmogus negali į jį žiūrėti. Išeina, kad LRT vadovauja ir joje dirba neišmanėliai arba Putino labui dirba. iš kur jie ten atsiradę ir kodėl leidžiama tam vykti padorioje Lietuvoje. Ar čia ne nusikaltėlio palaikymas herojumi vyksta…
kad Tamstos abejonės pagrįstos. Kodėl primygtinai kiša jo nuotraukas, lendančias į populiacijos (ne tautos, o populiacijos) smegenų likučių pasąmonę, galima paspėlioti, o gal net ir atspėti. Pernelyg naivu pasitikėti taip vadinama laisva ir nepriklausoma žiniasklaida. Ypač, kai savininkai nežinia kas. Lyg tai iš užsienio?
Rodyti Putiną tokiu atveju reiškia vaizduoti, sakyti, kad jis nieko tokio baisaus nėra nei padaręs, nei yra bedarąs. Kur LRT valstybinė savigarba !
Tokių veiksmų atveju šalys pagal taptautinę teisę privalėjo ir dabar privalo imtis diplomatinių veiksmų panaikinti savo sprendimus dėl Rusijos kaip valstybės pripažinimo ir pareiškimų, kad ją nuo šiol laiko ne tarptautinę teisę atitinkančia valstybe, o banditiniu placdarmu.
Panašu, kad Lrt, ir portalą LRT.LT per jų vadovus ar darbuotojų interesus valdo Lenkija. Lenkiškos valios vykdymą rodytų tokie fatai: 1) – premjeras Skvernelis nusprendė Lenkijos valstybės 5 TV programas transliuoti Lietuvoje lenkų kalba biudžeto lėšomis,Taigi Lenkijos interesų vykdymas už Lietuvos pinigus, 2) Prezidentas 1994 m. bendumo su Lenkija sutarties pagrindu ir, matyt, nepaisydamas net to, kad pagal tautybes taikyti privilegijas draudžia Konstituciją, palaimino, kad lenkai savo pavardes rašytų ne valstybine lietuvių kalba, o Lenkijos raidėmis, 3) Skvernelis pervedė 20 mln. valstybės lėšų į Lenkijoje veikiantį – jos sumanytą ir vadovaujamą “Trijų jūrų” fondą, prie kurio vargu ar vertėjo Lietuvai skubėti dėtis. Skubėjimas čia vargu ar buvo Lietuvai būtinas, 4) Per tą Laisvės 30-metį Lrt programose ir Lrt.lt džiazuojama Lenkijos kaip Lietuvos istorija.
Taigi čia panašu, kaip sakoma, kad turime Lietuvos valdžių vedžiojimą už nosies.
Visur regime Lenkijos valdymo valios reiškimąsi Lietuvos valdžių valdymo dalykų reikaluose. Partijos Lenkijos adresu per LRT ar LRT.lt ar netgi apskritai Lietuvos žiniasklaidoje bijo, kaip komunistai bijojo – prieš Maskvą ir prasižioti, bet tada buvo diktatūra, o dabar – demokratija. Tad, į valdžias rinktini ne komunistinio, o demokratinio elgesio žmpnės, kitu atveju ir toliau gyvensime valdžių sukurtoje Lenkijos “sovietijoje”…
vertos įžvalgos. Ačiū. Keista, kad Alkas nepataisė (gal nepasiūlė pataisyti?) kai kurių vietų:
pakantumo toleruoti
„užbanindamas“
celebričio
įdokrinuoti
idiotai/ės
analizams
„Teko priminti, kad jau a.a. Viktoro Ašmensko knygos „Generolas Vėtra“ recenzentas buvo tas pats Arvydas Anušauskas, kuris būdamas istoriku ir tuo metu LGGRTC darbuotoju, tikrai galėjo bei privalėjo tikrint daugelį ten skelbiamų pakraipytų faktų“. Ar bus atskiras straipsnis šia tema? Kas iškraipyta? Kiek minima knyga galima tikėti?
Tai dėl ko jis nepraleistas?!
Kažin
Your comment is awaiting moderation
1 sekundė ago
Akivaizdu, kad paties Putino nuotraukų rodymas interneto portaluose, ypač LRT.lt, bei jo -TV informacijose, yra morališkai ir politiškai nepateisinamas. Juk padorus žmogus negali į jį žiūrėti. Išeina, kad LRT vadovauja ir joje dirba neišmanėliai arba Putino labui dirba. iš kur jie ten atsiradę ir kodėl leidžiama tam vykti padorioje Lietuvoje. Ar čia ne nusikaltėlio palaikymas herojumi vyksta…
Atsakyti
Pastaruoju metu waitingų net po keletą kasdien būna. Waitina, waitina , o paskui dažniausiai visai išnyksta. Arba ir iš karto kažkur be pėdsakų nugarma.
Jau keletas savaičių, įtartinai mažai komentarų, nors temos tikrai dominančios. Gal kažkur kažkas turi tikslą sudaryti įspūdį, jog ši svetainė jau mažai ką bedomina?
buvo ir man, kad išnyko. Manau, kad vietinė cenzūra. Tai, kad čia laikas nuo laiko talpinami ypač menkaverčiai parašymai, dar ministerijų viešųjų ryšių paklodės, išsilavinusius žmones galimai atstumia nuo tolimesnių komentavimų ir net lankymosi.
Kiek girdėjau tas Ašmenskas buvo vienas iš išdavikų.
Algimantas RUSTEIKA: Ar palikot mus vienui vienus?
– respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/algimantas-rusteika-ar-palikot-mus-vienui-vienus/
Lietuvos Laisvės kovų istorija, jos teisiniai aspektai ypač aktualūs ir dabar
– tv3.lt/naujiena/lietuva/lietuvos-laisves-kovu-istorija-jos-teisiniai-aspektai-ypac-aktualus-ir-dabar-n1221322