Gruodžio 15 d., LR Seimas skubos tvarka priėmė įstatymą, kuris mažina vietinių elektros gamintojų, tokių kaip biodujų ir biokuro jėgainės, galimybes gaminti elektrą ir padidina poreikį elektrą šalyje gaminti iš brangesnio iškastinio kuro.
Kai kurių ekspertų teigimu, tai didina šalies energetinę priklausomybę nuo Rytų. O pirminiais skaičiavimais dėl tokio sprendimo elektros vartotojai esą permokės apie 50 mln. EUR per metus.
Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius teigia, jog Seimas, priimdamas viršutinių kainų lubų įstatymą atsinaujinančios energetikos elektros gamintojams, ne tik nepasitarė su rinkos dalyviais, bet dar ir savaip interpretavo ES reglamentą.
„Viršutinių kainų lubų įstatymas turi platų palaikymą ir prasmę.
Tačiau ministerija nepastebėjo, kad lubų taikymą pritaikys ir šiuo metu Lietuvoje elektrą gaminantiems biodujų ir biomasės elektros gamintojams.
O jų elektros savikaina yra nepalyginamai didesnė negu saulės, vėjo ar hidroenergijos gamintojų.
ES reglamente tokiems gamintojams prie lubų yra pritaikoma kuro dedamoji.
Biomasės elektrinėms aukštesnės pajamų „lubos“ nustatomos Vokietijos, Nyderlandų ir kitų ES šalių sprendimuose, tačiau Lietuvoje tai nebuvo įgyvendinta“, – dėmesį atkreipia M. Nagevičius.
Jo manymu, gali susidaryti tokia padėtis, kai biokuro ir biodujų elektrinių operatoriams tiesiog neapsimokės gaminti elektrą, o taip dar labiau sumažės elektros energijos gamyba Lietuvoje ir padidės elektros kaina.
„Padėtį ypač komplikuoja tai, kad Lietuvoje, skirtingai negu pavyzdžiui, Nyderlanduose, „nukarpomos“ ne mėnesinės gamintojų pajamos, o valandiniai pajamų „pikai“, kainoms rinkoje trumpam pakylant, paliekant gamintojus dengti nuostolius tomis valandomis, kai rinkos kainos trumpam nukrenta.
Tokiu būdu gaunasi, kad gamintojų vidutinės pajamos krenta gerokai žemiau negu 180 eurų/MWh „lubos“, nustatytos įstatymu“, – skaičiuoja ekspertas.
Lietuvos biodujų asociacijos valdybos nario Ruslano Sklepovičiaus teigimu, toks Seimo sprendimas mažina šalies energetinę nepriklausomybę, kenkia vietiniams elektros gamintojams ir didina elektros kainas.
„Biodujų gamintojai bus priversti mažinti elektros gamybą ir rinkai pateiks mažiau tvarios vietinės elektros. \
Taip yra todėl, kad dalies biodujų jėgainių pagamintos elektros savikaina yra didesnė negu šiuo metu pritaikytos kainų lubos gamintojams. Ironiška, kad vietoje pigesnės elektros iš biodujų bus gaminama elektra iš brangių gamtinių dujų – joms kainų lubos nebus taikomos.
Biodujos ir gamtinės dujos yra tas pats metanas, tik vienas pagaminamas Lietuvoje, o kitas importuojamas.
Technologiniu požiūriu gamyba vyksta tuo pačiu principu, todėl tai yra biodujų diskriminavimas gamtinių dujų atžvilgiu“, – pastebi R. Sklepovičius.
Biodujos yra puikus žiedinės ekonomikos pavyzdys, nes gaminamos iš žaliavų, nebetinkamų gyventojams naudoti: augalinių, maistinių ir gyvulinių atliekų. Šios atliekos biodujų jėgainėse perdirbamos į žaliąją elektros ir šilumos energiją bei organines trąšas.
Skubos tvarka Seimo priimtas įstatymas numato 180 eur/MWh kainų lubas atsinaujinančios energetikos gamintojams: tomis valandomis, kai saulės, vėjo ar kitos žaliosios elektros energijos savikaina yra žema, lubas viršijęs gamintojų pelnas grąžinamas vartotojams.
Saulės, vėjo ir hidroenergijos gamybai nereikia papildomai pirkti kuro, todėl 180 EUR/MWh lubos yra pagrįstos.
Tačiau biodujų ir biomasės gamybai papildomas kuras yra perkamas.
Visgi, naujasis įstatymas į tai neatsižvelgia, nepaisant to, kad tokia išlyga yra numatyta ir ES direktyvoje.
Lietuvoje pasirodė saulės elektrinės, kurias pakanka įjungti į elektros lizdą be jokių leidimų: kaip tai veikia, ar atsiperka
– delfi.lt/login/technologijos/naujienos/lietuvoje-pasirode-saules-elektrines-kurias-pakanka-ijungti-i-elektros-lizda-be-jokiu-leidimu-kaip-tai-veikia-ar-atsiperka.d?id=92486475
Apie naudą – kiek jos, bei apie tikimybę, kad gal net tą pačią dieną koks nors aukštalipis netyčia ją išsineš pas save?