Sekmadienis, 24 rugpjūčio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Visuomenė Žmonės

Pristatomas dokumentinis filmas „Romas Kalanta – Heroizmo genas“

www.alkas.lt
2022-12-09 14:20:44
3

Romas Kalanta pasiaukojo už Lietuvos laisvę, Tai buvo sakralinė auka, iš nevilties, priminusi ginkluoto pasipriešinimo brolių partizanų likimą, užkluptiems istrebitelių, susinaikinti patiems, tačiau nepasiduoti į priešo nelaisvę.

Kokį paveikslą visuomenei, dabartiniam jaunimui vykstančio karo akivaizdoje kuria Romo Kalantos asmenybė?

Kodėl kai kurie žmonės vis dar tebesijaučia nejaukiai, kalbėdami apie jaunuolį dėl laisvės pasirinkusį aukščiausią protesto formą – paaukoti savo gyvybę?

Romas Kalanta. Paskutinė nuotrauka prieš žūtį | LGGRTC nuotr.
Romas Kalanta. Paskutinė nuotrauka prieš žūtį | LGGRTC nuotr.

Apie vaikiną be titulų, mėgusį išsiskirti iš pilkos minios kitokiu mąstymu, stiliumi ir drabužiais, vaikiną, nekentusį sovietmečio ideologijos, skaičiusį Šapokos istoriją, norėjusį tapti kunigu, pasakosime istorinės dokumentikos laidų cikle  „Priešaušrio Lietuva“ per INFO TV.

Dokumentinės apybraižos „Romas Kalanta – Heroizmo genas“ premjera – jau gruodžio 18 d., sekmadienį, 14.50 val. Filmo autorė ir režisierė žurnalistė Danguolė Bunikienė.

Dokumentinio filmo autorė Danguolė Bunikienė | rengėjų nuotr.
Dokumentinio filmo autorė Danguolė Bunikienė | rengėjų nuotr.

Svarbiausiu šios apybraižos akcentu tapo artimųjų saugomi ir niekur iki šiol neviešinti Romo rašinėliai apie gyvenimą ir mirtį, išskirtinės, Romo vaikystės, niekur nepublikuotos nuotraukos, žmonių, gyvai pažinojusių laisvės šauklį, atviras interviu ir pačių protesto dalyvių autentiški liudijimai.

Romas Kalanta. Vaikystės nuotrauka mamos Elenos glėbyje | Kalantų šeimos nuotr.
Romas Kalanta. Vaikystės nuotrauka mamos Elenos glėbyje | Kalantų šeimos nuotr.

Prabėgo 50 Kauno pavasarių nuo 1972 metų, kai devyniolikmetis Romas Kalanta, protestuodamas prieš sovietinį režimą, muzikinio teatro skverelyje, Kaune, virto ugnies deglu.

Šis įvykis okupuotoje Lietuvoje, prasiveržęs pro geležinę uždangą, atskleidė visam pasauliui tikrąjį režimo veidą.

Svarbiausia –  jaunų žmonių, gimusių pokario metais, širdyse  įžiebė viltį ir suteikė jėgų begalinei drąsai priešintis sistemai.

Manyta, kad sunaikinus senąją kultūrą, tradicijas ir kalbą, žmonės taps paklusniais sovietinės sistemos piliečiais. Tačiau įvyko visai priešingai.

Dokumentinėje apybraižoje prisiminimais apie Kauno pavasario įvykius dalinsis žinomi kauniečiai: fotomenininkas prof. Romualdas Požerskis, buvęs muziejininkas Algimantas Daugirdas, savanoriškos krašto apsaugos tarnybos pirmasis Kauno rinktinės vadas, garbės savanoris, dimisijos majoras Vitalijus Edvardas Straleckas. Kiek jie svarbūs šių dienų kontekste?

 „Po Prahos pavasario numalšinimo jaunimas buvo labai įaudrintas. Nuojauta buvo, kad ar Lietuvoje, ar Baltijos šalyse turi kažkas atsitikti“,  – pasakos muziejininkas A. Daugirdas, mintimis sugrįžęs į 1968 – uosius metus, kai per radijo imtuvą klausydavo žinių iš Prahos.

Kodėl šis protesto aktas įvyko būtent Kaune, o ne kitame Lietuvos mieste? Kas tam turėjo įtaką? Kaip dabartiniai 70 – mečiai pasielgtų, atsidūrę praeito amžiaus įvykių sukūryje?

Kai kurių žmonių atmintyje Romo, juodaplaukio, plačių pečių, išvaizdaus vaikino, portretas įsirėžė ilgam. Mokytoja Aldona Karkauskienė jam dėsčiusi lietuvių kalbą ir literatūrą sako nepamiršianti tos dienos, kai perskaitė vaikino atneštą rašinį.

„Perskaičiusi rašinį, kurį vėliau skaitė Sniečkus (komunistų partijos pirmasis sekretorius) labai norėjau su juo pasikalbėti, bet tuo metu laiko neradau, nes reikėjo vesti kitas pamokas“, – lyg apgailestaudama pasakojo filmo kūrėjams mokytoja.

Išskirtinis ir labai atviras mokytojos Aldonos interviu, mums pirmiesiems, praėjus keliems dešimtmečiams.

Ką sovietmečiu reiškė būti mokytoja, kai saugumo infiltruotas į kolektyvą kolega sekė kiekvieną mokytojos žingsnį?

Šio filmo kūrėjai daug bendravo ir su Romo artimaisiais: marčiomis  Aušra, Jolanta ir Natalija, vasarą atskridusia iš JAV. 

Buvo įdomu išgirsti kokioje aplinkoje vaikinas augo, kas formavo jo tapatybę, pasaulėžiūrą. Iš kur jam kildavo mintys apie laisvą žmogų, sovietmečio sistemos žlugimą, kai pati aplinka buvo persunkta brukamos komunizmo idealogijos?

Brolio Arvydo žmona Jolanta susitikusi su filmo kūrybine grupe papasakojo apie laisvės šauklio motinos Elenos ir senelių šaknis. Moteris mano, kad R. Kalantos heroizmo ištakos slypėjo būtent jose.

„Toje šeimoje laisvės dvasia visą laiką ruseno ir jos skleidėja buvo mama Elena Kalantienė“, – tarsi paslaptį  apie kurią niekas iki šiol visuomenėje nekalbėjo, išdavė mums kita marti Aušra, gyvenanti Palangoje.

Jos vyro, šviesios atminties Antano Kalantos, iniciatyva sukaupta ir dėžutėje saugoma disidento gyvenimą menanti autentiška medžiaga, nustebinusi šio filmo kūrėjus, buvo iškelta prieš operatoriaus kameros objektyvą.

„Šiai šeimai teko išgyventi nuolatinį saugumiečių sekimą, stresą ir pažeminimą, KGB-istai net gėdėti uždraudė“, –  pasakos Natalija, telefono ekrane sklaidydama savo vestuvių nuotraukas.

Jose Romas – Natalijos pabrolys, sėdintis šventėje už stalo, besijuokiantis, bendraujantis su pamergėmis.

„O, kad kas būtų žinojęs tada, kad taip atsitiks“, – tarstelėjo Natalija, parodydama nuotraukose  gražiausius paminklus Romui atminti, pastatytus JAV. Deja, Lietuvoje, atminimo ženklų laisvės šaukliui –  mažoka.

Kaip atrodo taip vadinama „kalantinių“ baudžiamoji byla, dabar saugoma Lietuvos ypatingajame archyve, pažymėta numeriu 47 644? Šios bylos net penki tomai. Joje suklijuotos saugumiečių darytos nuotraukos, įsegti liudininkų parodymai.

 

1 of 21
- +
Romas Kalanta. [1970–1972 m.]
R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo
Kauno miesto sode pagerbti Romo Kalantos atminimo susirinkę žmonės. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Žmonės eina iš Kauno miesto sodo link Laisvės alėjos. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.
„Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Įrašas, kurį asmeninėje užrašų knygelėje paliko R. Kalanta. Kaunas, 1972 m. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

1. Romas Kalanta. [1970–1972 m.] | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

Romas Kalanta. [1970–1972 m.] | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

2. R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo

R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo

3. Romo Kalantos susideginimo vieta Kauno miesto sode. 1972 m. gegužės 14 d. | Kauno regionininio valstybės archyvo nuotr.

4. Romo Kalantos laidotuvės Kauno Romainių kapinėse. 1972 m. gegužės 18 d. | nežinomo autoriaus nuotr.

5. Kauno miesto sode pagerbti Romo Kalantos atminimo susirinkę žmonės. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Kauno miesto sode pagerbti Romo Kalantos atminimo susirinkę žmonės. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

6. Kauno miesto sode pagerbti Romo Kalantos atminimo susirinkę žmonės. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

7. R. Kalantos žūties vietoje susirinkę antisovietinės manifestacijos dalyviai. Kaunas, 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

8. Žmonės eina iš Kauno miesto sodo link Laisvės alėjos. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Žmonės eina iš Kauno miesto sodo link Laisvės alėjos. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

9. Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

10. Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

11. Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. | Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

12. Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Eitynės Kauno Laisvės alėja. 1972 m. gegužės 18 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

13. Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

14. Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

Milicijos ir kariuomenės pajėgos malšina eitynes Kaune. 1972 m. gegužės 18 d. | 0Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr.

15. „Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Įrašas, kurį asmeninėje užrašų knygelėje paliko R. Kalanta. Kaunas, 1972 m. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

„Dėl mano mirties kalta tik santvarka“. Įrašas, kurį asmeninėje užrašų knygelėje paliko R. Kalanta. Kaunas, 1972 m. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

16. Namas, kuriame 1963–1972 m. gyveno R. Kalanta ? | LGGRTC nuotr.

17. 1990 m. ant namo kuriame gyveno R. Kalanta atidengta memorialinė lenta (skulpt. V. Ledas). Kaunas, 2013 m. | LGGRTC nuotr.

18. R. Kalantos kapas I-osiose Romainių kapinėse. Kaunas, 2013 m. | LGGRTC nuotr.

19. 2002 m. R. Kalantos žūties vietoje atidengtas paminklas „Aukos laukas“ ir įrašas grindinyje: „Romas Kalanta 1972“ (skulpt. R. Antinis, arch. S. Juškys). Kaunas, 2013 m. | LGGRTC nuotr.

20. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordino suteikimo R. Kalantai. Vilnius, 2001 m. liepos 1 d. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

21. Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas. Vilnius, 2001 m. liepos 1 d. | Kauno IX forto muziejaus nuotr.

Nuotraukose numeriais pažymėti pagrindiniai maišto organizatoriai. Objektas  – numeris vienas –  taip KGB-istai buvo  įvardinę  Vytautą Kaladę.

Kodėl iki šiol prie jo namo net atminimo lentelės nėra? –  klausimą filme kels istorikai.   

Romą Kalantą įkūnijęs gimnazistas L. J. Skvireckas | rengėjų nuotr.
Romą Kalantą įkūnijęs gimnazistas L. J. Skvireckas | rengėjų nuotr.
Romą Kalantą įkūnijęs gimnazistas L. J. Skvireckas | rengėjų nuotr.
Romą Kalantą įkūnijęs gimnazistas L. J. Skvireckas | rengėjų nuotr.

Apie visa tai ir dar daugiau, pasitelkę  į pagalbą karo istorijos rekonstruktorių klubo „Partizanai“ narius ir Veršvų gimnazijos mokinius, sukūrusius 8 – ojo dešimtmečio mokinio įvaizdį ir nuotaikas, pamatysite dokumentikos laidoje „Priešaušrio Lietuva“ – jau gruodžio 18 d., sekmadienį, 14.50 val. per INFO TV.  

Po transliacijos dokumentinę apybraižą „Romas Kalanta – Heroizmo genas“ galėsite peržiūrėti jums patogiu metu LNK.LT mediatekoje.

Projekto pagalbininkai –  „Volfas Engelman“, „Danspin“, viešbutis „Pušynė“ ir statybos įmonė „Žimpra“.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Oskaro“ sieks Giedrės Žickytės dokumentinis filmas „Šuolis“ (video)
  2. Pradedamas kurti filmas apie A. Ramanauską-Vanagą!
  3. Pagerbtas Lietuvos laisvės šauklys R.Kalanta (nuotraukos)
  4. Filmas apie KGB iškeliauja po tarptautinius kino festivalius
  5. Filmas apie Lietuvos išduotą disidentą Alesį Beliackį (video)
  6. Filmas „Piligrimai“ – virtualiai prieinamas neregiams
  7. Laisvės gynėjų dienai artėjant pristatytas filmas apie KGB
  8. Atnaujintas filmas „Birželis, vasaros pradžia“
  9. „Oskaro“ apdovanojimo sieks ir Jurgio Matulevičiaus filmas „Izaokas“ (video)
  10. „Pasaulio kino vakarų su Audriumi Stoniu“ uždarymo filmas (video)
  11. A. Blaževičiaus meilės drama „Bėgikė“ – geriausias Baltijos šalių filmas Talino kino šventėje (video)
  12. A. Gelžinis, R. Kaminskas. Žygdarbis pažadinęs Lietuvą
  13. Premjera – „Nepavergti“ – laidų cikle „Priešaušrio Lietuva“
  14. A. Aleksandravičius. 1972-ųjų Kauno pavasaris: jaunimas reikalavo ne duonos ir žaidimų
  15. Bus iškilmingai palaidotas sovietinių išgamų sušaudytas partizanas Pranciškus Prusaitis-Lapė

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    3 metai ago

    – Visuotinis Lietuvos Protestas – Mitingas prie seimo. (Gruodžio 13 dieną)
    – Priešlaikiniams seimo rinkimams daryti.
    Daugiau
    I dalis
    ht tps://www.youtube.com/watch?v=arRP7HAZSNc
    II dalis
    ht tps://www.youtube.com/watch?v=rhJwVTKITZo
    ____________________________
    Lietuva – Tvirtovė
    Sukilimas

    Atsakyti
    • LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
      3 metai ago

      Dalinkimės žinia

      Atsakyti
  2. Global-Kapitalistas says:
    3 metai ago

    ” Manoma, kad Pilėnus šturmavo per 6000 kryžiuočių karių ir 200 riterių.
    Kronikininkas Vygandas Marburgietis rašo apie 1336 m. vasario 25 d. vykusį Pilėnų pilies šturmą, stovėjusią Trapėnų žemėje, kurio metu žemaičiai ypač narsiai gynėsi, bet, nematydami vilties atsilaikyti, galiausiai patys pasirinko mirtį: ”
    Nenoro pasiduoti svetimiems genas nuolat suveikia. Tibeto vienuolių susideginimas buvo vos ne kasdienis dalykas. Gal ir tebėra, tiesiog, laisva ir nepriklausoma žiniasklaida nutyli. Bet maištininkai jau beveik išnyko. Žmonės verčiami belyčiais, betaučiais, beturčiais, beprasmiais, beraščiais, beprasmiais besmegeniais . Tik taip įmanoma Pasaulio vienvaldystė.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Mokiniai | smsm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Išsaugotos 42 miestelių gimnazijos, kurioms grėsė pertvarka dėl per mažo mokinių skaičiaus

2025 08 23
Žemės ūkis
Lietuvoje

Ministerija ramina ūkinkus dėl galimo įsipareigojimų nevykdymo

2025 08 22
Piniginė
Lietuvoje

Ką svarbu žinoti skolininkui, susidūrusiam su sunkumais?

2025 08 22
Vaistinė
Gamta ir žmogus

Atnaujinama vaistų išrašymo ir išdavimo tvarka

2025 08 22
J. Basanavičiaus gatvė
Lietuvoje

Dėl archeologinių tyrimų keičiasi eismas J. Basanavičiaus gatvėje

2025 08 22
Klaipėdos daugiabučiai
Lietuvoje

Klaipėdoje toliau didinamas statymo vietų skaičius

2025 08 22
„Vytis“
Lietuvoje

Steigiamas gynybos ir saugumo inovacijų kūrimo centras

2025 08 22
Telefonas
Lietuvoje

„Sodra“ įspėja apie sukčių skambučius

2025 08 22

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Skirmantas Malinauskas apie Europos vadovai, Zelenskis ir Trampas kalbėjosi dėl taikos Ukrainoje: sutarta dėl saugumo garantijų ir veto teisės atmetimo
  • Iš CNN apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • Dmitrijus Spivakas apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • Nuomonė apie V. Sinica. Kviečiu į protestą dėl Cichanaouskiams suteiktų privilegijų panaikinimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Maistiniai dažai: koks jų poveikis sveikatai
  • Antifrogen N – patikima apsauga nuo užšalimo ir korozijos
  • Kolekciniai automobiliai: kaip išvengti klaidų perkant?
  • Atostogoms nebūtina išleisti visų santaupų

Kiti Straipsniai

Grįžta tradicinė kuprinių svėrimo akcija

4 kineziterapeuto patarimai, kaip išsirinkti tinkamą kuprinę

2025 08 23
Ąžuolyno biblioteka kviečia į kino ir teksto dialogą

Ąžuolyno biblioteka kviečia į kino ir teksto pokalbį

2025 08 23
Mokiniai | smsm.lrv.lt nuotr.

Išsaugotos 42 miestelių gimnazijos, kurioms grėsė pertvarka dėl per mažo mokinių skaičiaus

2025 08 23
Baltojo gandro jauniklis

Gandrų išskridimo diena: ką rodo naujausi tyrimai apie baltuosius gandrus?

2025 08 23
Ką svarbu žinoti prieš pasirašant būsto nuomos sutartį

Ką svarbu žinoti prieš pasirašant būsto nuomos sutartį

2025 08 23
Istorinis vienos dienos M. K. Čiurlionio sugrįžimas į pertvarkytą „Čiurlionies galeriją“

Istorinis vienos dienos M. K. Čiurlionio sugrįžimas į pertvarkytą „Čiurlionies galeriją“

2025 08 22
Lietuvos nacionalinis dramos teatras Vilniuje

Ką dabar gali pasiūlyti teatras? Kaip sugyventi nevengiant susidūrimų, tačiau ir nekurstant pykčio vienas kitam?

2025 08 22
Kaip genetikai padeda Lietuvos miškams

Kaip genetikai padeda Lietuvos miškams

2025 08 22
Patvirtinta Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklių pakeitimai

Patvirtinti Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų teikimo taisyklių pakeitimai

2025 08 22
Kovos mašinos

Lietuva tariasi dėl pėstininkų kovos mašinų surinkimo galimybių

2025 08 21

Skaitytojų nuomonės:

  • Skirmantas Malinauskas apie Europos vadovai, Zelenskis ir Trampas kalbėjosi dėl taikos Ukrainoje: sutarta dėl saugumo garantijų ir veto teisės atmetimo
  • Iš CNN apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • Dmitrijus Spivakas apie Apie 10 šalių pasirengusios siųsti karius į Ukrainą
  • Nuomonė apie V. Sinica. Kviečiu į protestą dėl Cichanaouskiams suteiktų privilegijų panaikinimo
  • taiva apie Utenoje piketas prieš mokymą rusų kalba
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Pasienis | vrm.lrv.lt nuotr.

Baigiama diegti sienos stebėjimo sistema

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai