Šeštadienis, 5 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

5 įdomybės, kurių nežinojote apie Indiją

www.alkas.lt
2022-12-05 11:00:36
0
Apeiga prie Pipal medžio (Dievo Ganešos šventykla, Tamil Nadu valstija, Indija) | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Apeiga prie Pipal medžio (Dievo Ganešos šventykla, Tamil Nadu valstija, Indija) | Alkas.lt, R. Balkutės nuotr.

Indija – įspūdingų kultūrinių ir istorinių paminklų, gilių gastronominių ir religinių papročių bei nuostabios gamtos kraštas.

Ir nors daugelis esame girdėję apie Agros mieste stūksantį Tadžmahalo mauzoliejų ar Indijoje garbinamas karves, šią šalį supa gerokai daugiau neišsemiamų įdomybių.

Todėl „Discovery Channel“ kviečia iš arčiau pažinti šiemet 75-ąsias nepriklausomybės metines mininčią valstybę ir dalijasi 5 faktais apie Indiją.

1. Seniausia pasaulio religija

Indiją užtikrintai galima vadinti religijos ir šventyklų šalimi. Maždaug 15 proc. šios šalies gyventojų yra musulmonai, tačiau didžioji dauguma – beveik 80 proc. – yra hinduizmo religijos išpažinėjai.

Ji yra laikoma seniausia religija pasaulyje, kurios papročiai, kai kurių šaltinių teigimu, siekia daugiau kaip 4 tūkst. metų pr. Kr.

Tiesa, pati sąvoka – hinduizmas – yra ganėtinai nauja, o jį, norėdami apibrėžti Indijos gyventojų tikėjimą, naudoti pradėjo kolonizatoriai iš Vakarų.

Įdomu ir tai, kad hinduizmas nėra paremtas aiškiomis dogmomis ir nestato tikinčiųjų į griežtus rėmus, todėl kiekvienas jo sekėjas yra laisvas pasirinkti, kuo tikėti.

Apskritai, religija yra giliai įsišaknijusi ir į Indijos architektūrą bei urbanistinį paveikslą – iš viso šalyje yra apie 300 tūkst. mečečių ir maždaug 2 mln. hinduizmo šventyklų. Skaičiuojama, kad vien šventajame Varanasio mieste yra virš 20 tūkst. šventyklų.

2. Neslopstantis gyventojų augimas

Nors ilgą laiką daugiausiai gyventojų pasaulyje turinčios šalies vardas priklausė Kinijai, dar 1750 m. turėjusiai 225 mln. gyventojų, jau kitąmet šį titulą perims būtent Indija.

Jungtinių Tautų Organizacijos skaičiavimais, 2023 m. liepos 1 d. Kinijoje turėtų gyventi apie 1,426 mlrd. žmonių, o Indijoje šis rodiklis turėtų būti perkopęs 1,428 mlrd. gyventojų.

Tiesa, jei Kinijoje dėl daugybės skirtingų religinių ir socioekonominių priežasčių žmonių skaičius tik mažės, Indijai susitvarkyti su gyventojų pertekliumi nepavyks dar kurį laiką.

Manoma, kad šios šalies populiacija augs dar bene 40 m., kol pasieks beveik 1,7 mlrd.

Konferencijos atidarymo šventinės eisenos dalyvės | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Indija | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

3. Verdantis kalbų katilas

Indija yra ypatinga ne tik dėl savo visapusiškumo, milžiniško gyventojų skaičiaus ar gausybės religinių paminklų – ji išsiskiria ir savo lingvistine įvairove.

Šalies konstitucijoje yra įtvirtina, kad oficialiomis arba valstybinėmis yra laikomos net 23 skirtingos kalbos.

Tarp jų – ne tik hindi, kuria ir kalba daugiausiai šalies gyventojų, bet ir bengalų, tamilų, urdu ar sąsajų su lietuvių kalba turinti sanskrito kalba.

Tiesa, pastarąją dar 2001 m. kaip savo gimtąją kalbą nurodė vos apie 14 tūkst. indų.

4. „Šlapiausia“ vieta planetoje

Indija taip pat pasižymi ir įspūdinga gamta – nuo kvapą gniaužiančių kalnuotų slėnių, niekur nematytų ežerų ar milžiniškų krioklių. Tiesa, kai kurios vietos išsiskiria ne tik nuostabiu reljefu, bet ir neįtikėtinu klimatu.

Pavyzdžiui, Meghalajos valstija Šiaurės Rytų Indijoje yra vadinama „šlapiausia vieta Žemėje“, nes vien šioje miškingoje vietovėje per metus iškrenta bene 12 tūkst. mm kritulių, t.y. 33 mm lietaus per dieną.

Čia esančiam Mawsynram miestui priklauso ir Gineso rekordas kaip vietai, kurioje per metus iškrenta daugiausiai kritulių.

Miesto gyventojai kiekvienais metais praleidžia ištisus mėnesius besiruošdami liūčių sezonui, kelias dienas nesibaigiančiam lietui ir iš už debesų neišlendančiai saulei.

5. Prieskoniais garsėja ir iki šiol

Indija garsėja kaip autentiškų gastronominių patirčių šalis, tačiau tikrosios jos kulinarinės paslaptys slypi tūkstančius metų siekiančiose prieskonių auginimo papročiuose.

Vietiniai ir tik Indijai būdingi prieskoniai Pietų Azijoje buvo auginami šimtai metų prieš mūsų erą.

Dažniausiai tarp jų yra linksniuojami septyni prieskoniai, laikomi pamatiniais – kmynai, kalendra, gvazdikai, cinamonas, vaistinė ožragė ir kardamonas. Tiesa, jie naudoti ne tik maisto ruošimui, bet ir įvairioms ligoms gydyti.

Įdomu tai, kad priešingai įsigalėjusiam stereotipui, karis apskritai nėra naudojamas indiškoje virtuvėje, nes tai – XVIII a. britų išradimas.

Karis tėra kmynų, imbiero, kardamono, garstyčių, kajeno, ciberžolės ir juodųjų pipirų mišinys.

Pastarieji senovės Indijoje vadinti „juoduoju auksu“ ir buvo laikyti karališku prieskoniu – juodieji pipirai Indijos virtuvėje naudoti dar 2000 m. pr. Kr.

Savo reputaciją ir stiprias sąsajas su prieskoniais Indija išlaiko ir šiandien – ši šalis pagamina maždaug 75 proc. visame pasaulyje sunaudojamų prieskonių.

Norintieji pratęsti pažintį su Indija, tai gali padaryti žiūrėdami naują šešių dalių dokumentinį serialą „Indijos kelionė“ (angl. The Journey of India), pasakojantį apie platų spektrą temų – nuo Indijos kultūros ar mokslo iki užburiančio Bolivudo pasaulio bei religijos.

Pirmoji serija „Skonių šalis“ (angl. The Land of Flavours) praveria duris būtent į turtingos šios šalies virtuvės užkulisius.

Lietuvos žiūrovai ją išvysti galės jau šį šeštadienį, gruodžio 3 d., 21 val. per „Discovery Channel“ arba „discovery+“ platformoje, kuri Lietuvoje yra pasiekiama per „Go3“ televiziją.

Apie „Warner Bros. Discovery“

„Warner Bros. Discovery“ („Nasdaq“: WBD) yra lyderiaujanti pasaulinė žiniasklaidos ir pramogų bendrovė, užsiimanti aukštos kokybės televizijos serialų ir filmų kūrimu bei jų transliavimu televizijoje, interneto platformose ir kine.

Bendrovės prekės ženklai, kasdien įkvepiantys, apšviečiantys ir linksminantys auditoriją, yra pasiekiami daugiau nei 220 šalių ir 50 kalbų.

Tarp jų – „Discovery Channel“, „discovery+“, „CNN“, „DC“, „Eurosport“, „HBO“, „HBO Max“, „HGTV“, „Food Network“, „Investigation Discovery“, „TLC“, „Magnolia Network“, „TNT“, „TBS“, „truTV“, „Travel Channel“,

„MotorTrend“, „Animal Planet“, „Science Channel“, „Warner Bros. Pictures“, „Warner Bros. Television“, „Warner Bros. Games“, „New Line Cinema“, „Cartoon Network“, „Adult Swim“, „Turner Classic Movies“ ir kiti.

Norint gauti daugiau žinių, apsilankykite www.wbd.com.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Įdomybės apie cikoriją
  2. Naujai suskambėjusios Rambyno kraštovaizdžio įdomybės laukia lankytojų
  3. Gilyn į Indiją (III)
  4. Indija ketina Lietuvoje atidaryti ambasadą
  5. Gilyn į Indiją (I)
  6. Gilyn į Indiją (IV)
  7. Gilyn į Indiją (VII)
  8. Gilyn į Indiją (VI)
  9. Lietuva – Indija – Lietuva

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.
Architektūra

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05
Maisto gaminių klastitės
Gamta ir žmogus

Tarp dažniausių klastočių – vynas ir saldainiai

2025 07 04

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • lietuvospatriotas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda
  • Kaitros dienoms – naminiai gaivinantys gėrimai
  • Kuo pasikliauti renkantis naudotą automobilį?
  • Baltijos esperantininkų dienos Kaune

Kiti Straipsniai

A. Stulginskiui skirta paroda

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05
Apytalaukio dvaro rūmai | Wikipedia.org nuotr.

Paveldo komisija nepritarė Apytalaukio dvaro išbraukimui iš Neprivatizuotinų buvusių dvarų sodybų sąrašo

2025 07 05
Sveikata

Mokinių sveikatos tikrinimas – galimybė aptarti „nepatogius“ klausimus

2025 07 04
Rimantas Vanagas

R. Vanagas. Tipu tapu į tapatybę

2025 07 03
Pasaulio lietuvių sporto žaidynių 2022 Druskininkuose archyvo nuotr.

Pasaulio lietuvių sporto žaidynės Palangoje suburs apie 3 tūkst. dalyvių

2025 07 03
Lietuvos trispalvė | A. Stanevičius, MLIM archyvo nuotr.

Valstybės dienos proga – kamerinės muzikos magija ir Klaipėdos muziejų lankymas

2025 07 03

Skaitytojų nuomonės:

  • lietuvospatriotas apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • juras apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
  • m apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signtaro A. Patacko atminimui – 3-oji diena (IV)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Mokesčiai, pinigai | Pixabay.com nuotr.

Paskolos palūkanos. Kintančios ar nekintančios?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai