Gruodžio 1–2 d., Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai (Katedros a. 4, Vilnius) ir Lietuvos istorijos institutas, bendradarbiaudami su Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje, pirmieji pradeda mokslinių renginių ciklą, skirtą 700-osioms pirmojo Vilniaus paminėjimo istoriniuose šaltiniuose metinėms.
Konferencijoje XVIII amžiaus istorijos tyrėjai aptars, koks buvo Vilnius paskutiniaisiais Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo dešimtmečiais, kaip keitėsi miesto veidas, kokie pokyčiai ekonominiame, socialiniame, religiniame, kultūriniame Vilniaus miesto, pavieto, vaivadijos, vyskupijos gyvenime vyko per šimtą metų.
Konferencijos dėmesio centre – Vilnius kaip politinis, ekonominis, religinis, kultūrinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centras bei Vilniaus reikšmės ir statuso kismas, aprėpiantis laikotarpį nuo 1700 metų iki Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės inkorporavimo į Rusijos imperijos sudėtį.
Konferencijoje pranešimus skaitys žinomi XVIII amžiaus tyrinėtojai iš Lietuvos ir Lenkijos. Tai jau 21-asis tarptautinis XVIII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrinėtojų renginys.
Pagrindiniai konferencijos pranešimų teminiai laukai:
1. Vilnius – politinio gyvenimo centras (Vilniaus vieta ir vaidmuo XVIII a. Lietuvoje ir Abiejų Tautų Respublikoje;
Vilnius geopolitinių iššūkių akivaizdoje;
sostinės statuso problema;
Vilniaus santykis su kitais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestais;
Vilnius per karus ir suirutes; Vilnius reformų laikotarpiu ir kiti klausimai);
2. Miestas ir miestiečiai:
ūkis, prekyba, gyvensena (miestiečių valdantysis elitas; miesto demografinis paveikslas; amatininkų cechų veikla; prekyba; mugės ir turgavietės; miesto topografija, globos, gydymo institucijos ir kita);
3. Vilnius – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės šviesulys“ (Vilniaus universiteto ir kitų Vilniuje veikusių švietimo institucijų veikla, mokslininkai ir jų darbai);
4. Vilniaus vardai ir veidai (iškilios Vilniuje gyvenusios ir kūrusios asmenybės: dailininkai Pranciškus Smuglevičius ir Konstantinas Otosielskis, architektas Giovanni (Jonas) Pensa, filosofas, publicistas, botanikas Stanislovas Jundzilas ir kiti).
Dienotvarkė:
2022 m. gruodžio 1 d., ketvirtadienis
9.00–9.30 Registracija
9.30–9.40 Konferencijos atidarymas
9.40–13.30
I posėdis: Vilnius – politinio gyvenimo centras
Moderuoja dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė
9.40–10.00
Dr. Mindaugas ŠAPOKA (Lietuvos istorijos institutas)
Vilnius po karo ir maro 1710–1717 m.
10.00–10.20
Prof. habil. dr. Bernadeta Manysė (Bernadetta Manys) (Poznanės Adomo Mickevičiaus universitetas)
Mykolo Kazimiero Radvilos „Žuvelės“ dienoraštis – Vilniaus tyrimų šaltinis
10.20–10.40
Habil. dr. Andrėjus Macukas (Andrei Macuk) (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas)
Vilniaus koadjutoriaus Juozapo Stanislovo Sapiegos veikla Vilniuje vykusiuose seimeliuose Augusto III valdymo laikotarpiu
10.40–11.00
Doc. dr. Domininkas Burba (Vytauto Didžiojo universitetas)
Aristokrato interesai sostinėje: paskutinio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo maršalo Liudviko Skumino Tiškevičiaus politinė ir ūkinė veikla Vilniuje
11.00–11.30 Kavos pertrauka
11.30–11.50
Prof. habil. dr. Tomašas Ciesielskis (Tomasz Ciesielski) (Opolės universitetas)
Karinės įgulos Vilnius 1717–1776
11.50–12.10
Dr. Dariušas Voznickis (Dariusz Woznicki) (Opolės universitetas)
Vilniaus arsenalas antrajame ir trečiajame XVIII a. dešimtmetyje. Lietuvos artilerijos generolo Boguslavo Ernesto Denhofo atvejis
12.10–12.30
Dr. Mariušas Mačynijus (Mariusz Machynia) (Lenkijos mokslų ir menų akademija)
Vilniaus garnizonas Stanislovo Augusto epochoje
12.30–13.00 Diskusija
13.00–14.30 Pietų pertrauka
14.30–17.50
II posėdis: Miestas ir miestiečiai
Moderuoja dr. Adam Stankevič
14.30–14.50
Dr. Mindaugas Klovas (Lietuvos istorijos institutas)
Vilniaus miesto iždas XVIII a.: prasiskolinimo link
14.50–15.10
Dr. Jolita Sarcevičienė (Lietuvos istorijos institutas)
Galva cukraus, svaras pipirų ir muskato riešutai: prieskoniai Vilniaus krautuvėse XVIII a. I pusėje
15.10–15.30
Dr. Martynas Jakulis (Vilniaus universitetas)
Jankelis tampa Aleksandru: žydų konvertitų antroponimai XVIII amžiaus Vilniuje
15.30–15.50 Kavos pertrauka
15.50–16.10
Dokt. Rūta Miškinytė (Vilniaus universitetas)
Vilniaus miesto visuomenės požiūris į elgetas ir elgetavimą XVIII a.
16.10–16.30
Doc. dr. Manvydas Vitkūnas (Lietuvos karo akademija)
Senosios Vilniaus kapinės. Palaidojimai Vilniuje XVIII a.
16.30–16.50
Dr. Violeta Pavlikovska (Wioletta Pawlikowska) (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas)
Vilniaus kapitulos archyvas XVIII– XIX a.
16.50–17.50 Diskusija
18.00–19.00 Prof. dr. Valdo Rakučio knygos „Prieš panyrant į sutemas: Lietuva XVIII amžiuje“ pristatymas
2022 m. gruodžio 2 d., penktadienis
9.30–13.00
III posėdis: Vilnius – „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės šviesulys“
Moderuoja dr. Robertas Jurgaitis
9.30–9.50
Prof. habil. dr. Janina Kaminska (Varšuvos universitetas)
Vilniaus mokymo ir lavinimo institucijos XVIII a. antroje pusėje
9.50–10.10
Prof. habil. dr. Mariušas Aušas (Mariusz Ausz) (Liublino Marios Curie-Skłodowskos universitetas)
Vilniaus reikšmė Lietuvos pijorų provincijai
10.10–10.30
Prof. habil. dr. Eva Kula (Ewa Kula) (Kelcų Jano Kochanowskio universitetas)
Vilniaus eksjėzuitai Tautinės edukacinės komisijos tarnyboje
10.30–10.50 Kavos pertrauka / Przerwa na kawę
10.50–11.10
Dr. Lina Balaišytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
Apšvietos pasaulio vaizdiniai Vilniaus teatre besibaigiant XVIII a.
11.10–11.30
Habil. dr. Katažyna Bučeka (Katarzyna Buczek) (Varšuvos universitetas)
Vilniaus mokyklinės šventės Tautinės edukacinės komisijos laikotarpiu bendrame Abiejų Tautų Respublikos kontekste
11.30–12.00 Diskusija
12.00–13.00 Ekskursija parodoje „Nerūpestingas amžius. Vaikystė Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje“
13.00–14.30 Pietų pertrauka
14.30–17.30
IV posėdis: Vilniaus vardai ir veidai
Moderuoja dr. Lina Balaišytė
14.30–14.50
Dokt. Paulina Paul (Varšuvos universitetas)
Apšvietos muziejaus samprata mokslinėje ir pedagoginėje kun. Stanislovo Jundzilo veikloje
14.50–15.10
Akad. dr. (hp) Rūta Janonienė (Vilniaus dailės akademija)
Gimęs Ukrainoje, tapęs vilniečiu: dailininkas Konstantinas Otosielskis (1739–1809)
15.10–15.30
Dokt. Joana Vitkutė (Vilniaus dailės akademija)
Vaiko vaizdinys Pranciškaus Smuglevičiaus kūryboje
15.30–15.50 Kavos pertrauka
15.50–16.10
Dr. Auksė Kaladžinskaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
Italų architektai XVIII a. Vilniuje: Giovanni (Jonas) Pensa
16.10–16.30
Doc. dr. Liudas Glemža (Vytauto Didžiojo universitetas)
Kauno miesto ryšiai su Vilniumi XVIII amžiuje
16.30–17.30 Diskusija
Konferencijos uždarymas
ŠVIETIMAS, ŠVIETIMAS, o ne kažkoks edjukeišn, Kaip gali būti tautinė edjukeišn?
Nei žodžio apie tai, kad Vilniaus istorija daug senesnė, nei tie 700 metų? Kodėl?
Citata iš VLKK:
„Ar vartotini žodžiai „moderuoti“, „moderatorius“?
Taip, vartotini. Moderuoti (lot. moderare – valdyti, vesti), moderatorius (lot. moderator – mažintojas, silpnintojas) (Tarptautinių žodžių žodynas, Vilnius, 2013, p. 543). „Kalbos patarimuose. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) moderuoti, moderatorius vertinami kaip šalutiniai normos variantai (p. 45). Pagrindiniai normos variantai vesti (diskusiją, pokalbį), vadovauti; pirmininkauti; (diskusijos, pokalbio) vedėjas, vadovas, pirmininkas.
2005 metų leidime žodis moderuoti vertintas kaip neteiktinas vartoti (p. 79).“.
Ką gi, anksčiau buvo neteiktinas, o dabar VLKK sako, kad jau vartotini? Ar tikrai VLKK rūpi lietuvių kalba, jei taip?
„Moderatorius – (lot. moderator – valdytojas, tvarkytojas): 1. presbiterionų bažnyčios ministrantas, paskirtas pirmininkauti viename iš dvarų, vadovaujančių bažnyčios gyvenimui; 2. muz. klavišinių muzikos instrumentų prietaisas garsui tildyti.“ – interneto lietuvių žodynas.
Bet VEDANTYSIS, VEDĖJAS, VALDYTOJAS skamba prasčiokiškai – valstietiškai?
M-V is cia Moderatorius -Voderatorius-VAderatorius=VADELiotojas,zodziu ‘vadovas’.
Čia – naujausi suinteresuotų ir politiškai užangažuotų istorikų, tačiau ne archeologų tyrimai. Bet, gal ateis ir kita diena.
Lenku suejimas klaiku
Manau, konferencijoje reikėtų pacituoti XIX amžiaus Lietuvos istoriko Mykolo Balinskio, kuris savo straipsnius pasirašinėdavo slapyvardžiais Auszławis ( Aušlavis- lietuvių ir prūsų dievaitis) , Mokitinis, Usztaritois ir kt., 1835 m. Vilniuje išleistą knygą ” Vilniaus miesto statistinis aprašymas ( Opisanie statystyczne miasta Wilna) ” . Jos 61-me puslapyje istorikas rašo : Vilniaus miesto gyventojai pagal kilmę yra lietuviai, rusai, vokiečiai ir žydai. Kitų genčių gyventojų tiek mažai, kad šiuo požiūriu jokio atskiro skyriaus sudaryti jie negali ( “Mieszkańcy miasta Wilna, co do ich rodu, są Litwini, Rossyanie, Niemcy i Żidzy. Ludność innych pliemion tak jest mała, że pod tym względem żadnego oddziału stanowić nie może.”).
Konferencijoje turėjo būti priminta, kad apie Abiejų Tautų Respblikos vardas turėjo ir turi būti būti rašomas kaip ŽEČPOSPOLLITA, t. y. su dviem raidėmis L viduryje.
• Mūsų rusų gatvė. Rusų gatvė Užupyje bei pokalbis su Adasa Skliutauskaite
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000245438/musu-rusu-gatve-rusu-gatve-uzupyje-bei-pokalbis-su-adasa-skliutauskaite
Rusėnai – rutėnai ≠ dabart. rusai
Sostinės merui atrodo, jog tai – antraeilis dalykas…
Pasisako: a. a. Antanas Čaplinskas, Sergejus Temčinas (teigia, jog „Rusia” buvęs skandinaviškas žodis, kuri perėmė tie, kas šiandien save rusais vadina), R. Bogdanas.
Skaičiau, kad rusėnai buvo rytų slavų , dabartinių baltarusių, ukrainiečių palikuonys. Taigi Rossyanie tikruausiai reiškia rusėnai.
Taip. –
Jei rusiškai suprantate, prašom S. Temčino paklausyti (po Bagdono pasisakymo, t.y., nuo 05:55 min.) –
– lrt.lt/mediateka/irasas/2000245438/musu-rusu-gatve-rusu-gatve-uzupyje-bei-pokalbis-su-adasa-skliutauskaite
o jei turite laiko, tai ir kitų. Vos pusė laidos (15 min.) šiai temai skiriama. Paskui – kita tema.
S.T. pasakojime puikus pavyzdys, kaip atplūdusi net ir taiki ateivių lavina gali be jokio ginklo okupuoti ir nutautinti šalį. Taip atsitinka, jei vietinių tauta yra per maža, kad įstengtų nesileisti paveikiama už ją didesnės masės daromos įtakos. Kalbos, papročiai, tikėjimas, šeimos susimaišo, susikryžmina, ir taip randasi nauja, kita kalba bendraujanti tauta. Įtariu, jog ukrainų protėvių gentys (išsk. lemkus) buvo energingi, bet gana taikūs klajokliai – priešingai gentims, sukūrusiems Rusiją.
Kiek teko skaityti, po kiekvieno sukilimo Rusijos caro valdžia tremdavo lietuvius į Sibirą, o į jų namus atkeldavo gyventojus iš rytinių gubernijų. Berods grafo Pliaterio duomenimis, prieš 1831 m. sukilimą tuometinėje Vilniaus gubernijoje ( jos rytinė riba ėjo netoli Minsko, ties Petriškių miesteliu , nors lietuvių gyventa ir prie pat Minsko ( vietovė Antaniški)) lietuviai sudarė apie 65 proc. gyventojų. 1862 m. lietuviai dar sudarė 50 proc. gubernijos gyventojų,lenkai 18 proc., baltarusiai 17 proc., rusai 2 proc. žydai- 9 proc. Metai po 1863 m. sukilimo lietuvių nuošimtis drastiškai mažėja iki 24 proc., lenkų nuošimtis lieka beveik nepakitęs-17 proc., baltarusių drastiškai didėja iki 47 proc.,rusų-3 proc., žydų- 9 proc. Kita vertus tuo metu prisipažinti esant lietuviu galėjo reikšti valstybinės tarnybos netekimą ar bentjau tarnybinės karjeros sustabdymą. Galbūt todėl nemažai lietuvių per gyventojų surašymus galimai pasisakydavo esą kitų tautybių. Kita vertus, Rusijos caro valdžiai 40 metų uždraudus lietuvių kalbą, spaudą ir mokyklas, Vilniaus gubernijoje lietuviai leisdavo savo vaikus į lenkiškas mokyklas- nutautėjimo procesas įgavo pagreitį.
https://en.wikipedia.org/wiki/Vilna_Governorate#Demographics
> dar
Rasa (rus. rosa) krinta rytais, todėl, išeina, rossijane yra rytiečiai. Tai – gana sąlyginė sąvoka, kadangi iškyla klausims – nuo kur į rytus? Žiūrint istoriškai, pavyzdžiui, galima būtų teigti, kad rossijane gyveno nuo Algirdo Lietuvos toli į rytus. Žiūrint netolima praeitimi, pavyzdžiui, galima būtų teigti, jog rossijane gyvena nuo LTSR Lietuvos į rytus toli. Patiems rossijanams šiandien mes esame zapadniki, t. y. vakaruose nuo jų gyvenantys lietuviai.
Kas yra lietuviai -40procentu suomiai N1a1 ir 40 procentu arijieciai R1c1.Kaip tai atsispinti kalboj,Pav ,suomiskai ‘kaisti’- tai ‘virti’,’vesu’- ‘vanduo’,’pistaa’-‘kisti’,’pistoda’-durklas,’kaunis’-‘grazus’ Kaunas,’punnu’-raudonas Punia ir tik viena zodi estiska radau truputi panarses telefone vertejuje -estiskai ‘vaikas’-‘mazas’.Tai dauguma zodziu yra giminingi ne estams,kurie arti ,o suomiams ,kurie zymiai toliau.Kaip tai paaiskinti – manau lietuviu suomiska dalis ar visa lietuviu populiacija atsikrauste ,kazkur nuo Uralo ir cia apsigyveno.,kazkaip apeit estus turejom.