Gruodžio 2 d. Aplinkos ministerijos kartu su asociacija „Lietuvos urbanistinių inovacijų tinklas“ rengia XVI Lietuvos urbanistinį forumą.
Šiemetinio forumo tema „Architektūros ir urbanistikos kokybė bei jos pritaikymas besikeičiančiame geopolitiniame, ekonominiame ir klimato kontekste“ atspindi šių dienų aktualijas. Forumas kvies ieškoti įkvėpimo klausantis įdomių paskaitų, dalijantis tarptautine ir Lietuvos patirtimi, kartu plėsti žinias urbanistikos srityje bei megzti naujas pažintis ir bendrauti.
Miestų aplinką paveikė netikėtai užklupusi globali pandemija ir dėl jos pakitę visuomenės poreikiai: sutriko įprasta miestų rutina, pasikeitė darbo ir poilsio erdvių balansas, atsirado naujų, lengviau pasiekiamų, socialinių paslaugų ir socialių erdvių poreikis. Nors dalis senųjų įpročių grįžo, nemažai pokyčių rado nuolatinę vietą šiandieniniame mieste: vis labiau vertiname vietines rekreacines erdves, gyvenamajai aplinkai artimiausią viešąją erdvę – kiemus ir gatves – siekiame dar labiau pritaikyti pėstiesiems, namuose atsirado vietos darbui, sportui ir mokyklai.
Kyla klausimų, kaip vystyti miestus po pandemijos: kaip sutilpti mažėjančiuose būstuose, kai jie tampa ir darbo bei mokymosi vieta? Ar tolstančios nuo centro ir socialinių paslaugų gyvenvietės yra pajėgios užtikrinti gyvenimo kokybę? Ar tankinami miestai nepraras reikalingos erdvės poilsiui? Kaip šių pokyčių kontekste užtikrinti bendruomenių gyvenimo kokybę?
Įtemptas geopolitinis kontekstas ir karas Ukrainoje primena, kaip svarbu užtikrinti šalies energetinę ir ekonominę nepriklausomybę, tačiau ne mažiau svarbu kurti atsparius miestus, galinčius savarankiškai užtikrinti kokybišką gyvenimą. Neplanuotai greitai padaugėjus naujų gyventojų, miestai patiria didelį būsto, socialinių paslaugų bei darbo vietų poreikį. Svarbu aptarti, kaip privačios ir viešos erdvės, verslai, socialinės paslaugos ir institucijos galėtų prisitaikyti prie šių pokyčių, kokios kokybės mes tikimės iš savo naujos aplinkos.
Galiausiai rekordinės karščio bangos miestuose, sausros, liūtys, vėtros bei kitos stichinės nelaimės nuolat primena, jog įprasti urbanistinio planavimo metodai privalo keistis, o miestai turi proaktyviai skatinti teigiamus klimato pokyčius: vykdyti tvarią plėtrą, gerinti mikroklimatą, skatinti tvaresnio visuomenės judėjimo ir energijos vartojimo įpročius.
Nuo 2007-ųjų Aplinkos ministerijos kartu su socialiniais partneriais kasmet organizuojamas Lietuvos urbanistinis forumas turi ilgametes bendradarbiavimo ir atvirumo tradicijas. Vienas iš pagrindinių jo siekių – integralus bendradarbiavimas, pripažįstant, kad urbanistinio planavimo problemos ir aktualijos negali būti sprendžiamos tik profesionalų. Todėl forumas visada atviras naujoms idėjoms ir diskusijoms.
O gal vietoje tų plepalų apie priemones klimato kaitai mažinti, reikėtų siūlyti aplink miestus sodinti miškus- pavyzdžiui, dabar Raseiniai, Vilkaviškis, Marijampolė ir kai kurie kiti miestai ir miesteliai apsupti intensyvaus žemės ūkio laukų- ten purškiamo herbicidai, pesticidai,trąšos,kyla dulkės nuo akėjamos žemės,kurios patenka ir į ora,kuris atslenka ir į tuos miestelius. Vargu, ar nuo to gerėja tų miestų gyventojų sveikata. Apsodinus miestus ir miestelius miškais-parkais ten galėtų ilsėtis ir tų miestelių gyventojai, oro kokybė miesteliuose pagerėtų. Tų žemių aplink miestus savininkus reikėtų skatinti keisti žemės paskirtį išmokomis.
Tame yra tiesos! -Pakankamo pločio apsauginė miško juosta iš tiesų turėtų padėti.
ta urbanistika? Floristika, numizmatika? Lietuviškai kaip?
Pagal Architektūros įstatymo apibrėžimą: urbanistika – architektūros šaka, kurios pagrindiniai objektai – urbanizuotų (urbanizuojamų) teritorijų, urbanistinių kompleksų erdvinė aplinka, urbanistinė struktūra, urbanistinė erdvė ir ją formuojantys užstatymo sprendiniai. Dar galima pavadinti miestų ir gyvenviečių kūrimo menu ir mokslu.