Maisto ženklinimas – su maisto gaminių susiję žodžiai, duomenys, registruotasis prekės pavadinimas, vaizduojamoji medžiaga arba simbolis, pateikti ant pakuotės ar dokumente, informaciniame lapelyje.
Maisto ženklinimo taisyklės kuriamos siekiant informuoti ir apsaugoti vartotoją, kadangi būtent ant maisto gaminio pakuotės, prie jos pritvirtintoje etiketėje ar šalia maisto gaminio pateikti duomenys padeda įvertinti ir išsirinkti tinkamą maisto gaminį.
Pastaraisiais metais sveika gyvensena, aktyvus gyvenimo būdas bei sveikatai naudingų gaminių pasirinkimas tampa vis aktualesnėmis temomis. Vis daugiau žmonių analizuoja etiketes ir kreipia ypatingą dėmesį į sudedamąsias dalis. Svarbu paminėti, kad tiek fizinėje, tiek elektroninėje parduotuvėje, turi būti pateikti visi duomenys apie gaminio sudėtį ar maistingumą.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba neseniai dalyvavo konferencijoje „Praktikos dienos“, kurioje pristatė pranešimą „Maisto ženklinimas. Naujos tendencijos. Galimybė“.
Šio pranešimo tikslas – padėti maisto tvarkymo subjektams teisingai parengti etiketes. Kaip tik dėl netinkamo etikečių ženklinimo Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba sulaukia vartotojų nusiskundimų.
Atlikti tyrimai rodo, jog neįskaitomi duomenys apie pirkinį yra viena iš pagrindinių nepasitenkinimo maisto gaminiais priežasčių. Tai patvirtino ir konferencijoje „Praktikos dienos“ kalbėjusi valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausioji specialistė Olga Barkovska.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1169/2011 nustatomi reikalavimai galioja visoje Europos sąjungoje parduodamam maistui. Vadovautis šiuo reglamentu privalu. Iš jo galima išskirti kelis esminius reikalavimus:
• Privalomi duomenys turi būti pateikiama gerai matomoje vietoje.
• Privalomi duomenys turi būti nepaslėpta ir ryški, neužgožta įrašais ar neįskaitomais šriftais.
• Šrifto dydis (mažųjų raidžių) turi būti ne mažiau nei 1,2 milimetro.
• Jei pakuotės plotas mažesnis nei 80 kvadratinių centimetrų, mažųjų raidžių šrifto aukštis turi būti ne mažesnis nei 0,9 milimetro.
Papildomi, savanoriškai teikiami duomenys apie gaminį atkreipia vartotojų dėmesį bei skatina vartotojo pasirinkimą.
Žinoma, reikėtų atkreipti dėmesį, kad reglamentuojami ne tik techniniai parametrai, bet ir teiginiai apie gaminių maistines savybes ir naudą sveikatai.
Konferencijos metu taip pat buvo paminėta, kad duomenys neturi klaidinti dėl gaminių ypatybių, savybių ar sudėties. Labai svarbu sudedamųjų dalių sąraše tinkamai pateikti alergenus.
Dažnai pasitaiko atvejų, kai naudojami sveikatingumo ir maistingumo teiginiai neatitinka vartojimo sąlygų ir negali būti vartojami maisto ženklinime.
Taip pat dažnai, ypač maisto papildų ženklinime, vartojami teiginiai, kuriais užsimenama apie gydymą ir profilaktiką, o tai yra griežtai draudžiama.
Ženklinant, pristatant bei reklamuojant maisto gaminius ir maisto papildus, nė vienam iš jų negali būti priskiriamos gydomosios ar profilaktinės savybės arba daroma nuorodą į jas.
Svarbu pabrėžti, kad nauda sveikatai turi būti moksliškai įrodyta, o gamintojai ar importuotojai turi gebėti pateikti tai pagrindžiančius mokslinius dokumentus.