Rudenį sode darbas darbą veja – reikia skubėti iki šalnų nuimti derlių, artėjančiai žiemai paruošti medžius ir augalus, sutvarkyti daržus ir šiltnamius, tinkamai pasirūpinti kiemo veja, o dar ir atrasti tinkamiausią vietą susidarančioms žaliosioms atliekoms.
Kaip tinkamai pasirūpinti sodu, kad kitais metais būtų galima džiaugtis gausiu derliumi, pataria žinovai.
Lapai – geriausia trąša
Rudenį kiemą ir sodą nukloja lapų kilimas, o ką su juo daryti, anot sodininko Gedimino Cijūnaičio, pasirinkimai yra du – galima juos sugrėbus pašalinti iš savo teritorijos arba panaudoti kaip puikią gamtinę trąšą.
„Nukritusius lapus ir nupjautą žolę galima kompostuoti, tačiau puikus būdas ir tiesiog palikti ten, kur jie nukrito, tik reikėtų juos susmulkinti.
Pjaunant žolę specialiu traktoriuku, lapai ir žolė susmulkinami savaime ir tampa puikiu mulču. Tai yra natūrali gamtinė trąša, kuria pasinaudojus, žolė kitais metais augs gražesnė ir sveikesnė“, – patarė G. Cijūnaitis.
Visgi spalio ir lapkričio mėnesiais, lapams krentant itin gausiai, susidaro jų perteklius, neretai persipildo net ir turimos kompostinės, tad tenka ieškoti kitų išeičių.
„Po pirmųjų šalnų lapai nukrenta labai greitai – per kelias dienas ant žemės atsiduria beveik visi.
Tai tampa problema gyventojams, nes per trumpą laiką susidaro didelis žaliųjų atliekų kiekis, kuriam nepakanka vietos komposto dėžėse ar žaliųjų atliekų konteineriuose.
Jei žaliųjų atliekų kiekis didelis, geriausia jas kaupti didmaišiuose, kuriuose telpa iki 800 kg atliekų“, – patarė aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė.
Didmaišiuose arba žaliųjų atliekų konteineriuose sukaupti lapai taip pat tampa trąšomis – jie vežami į kompostavimo bendroves, kur iš jų pagaminamas kompostas.
Kad surinktas žaliąsias atliekas būtų galima panaudoti, svarbu jų nesumaišyti su kitokiomis atliekomis.
Jei obuolių per daug
Vaisių ir daržovių derliaus pertekliumi verta pasidalinti su kitais, pasinaudoti rauginimo ir marinavimo receptais, spausti sultis.
Vis dėlto, jei derliaus laiku nurinkti nespėjote ir vaisiai ėmė pūti, G. Cijūnaitis pataria jų po vaismedžiais nepalikti.
„Nesurinkus vaisių, rizikuojate į savo sodą ar namus privilioti graužikų.
Gali labai išaugti graužikų populiacija, jie sode susisuka lizdus, pagraužia medžių šaknis ir kamienus, todėl geriau nukritusių vaisių nepalikti.
Juos galima kompostuoti – lapai ir žolė yra žaliosios atliekos, kurių puvimo procesas yra ilgas, o įmetus į kompostą vaisių ar daržovių, procesas pagreitėja.
Vaisiai ir daržovės užtikrina, kad kompostą naudoti galėsime greičiau“, – sako G. Cijūnaitis.
Sukauptą kompostą naudoti galima praėjus 2–3 metams. Anot G. Cijūnaičio, jis puikiai tinka vazoninėms gėlėms sodinti, atnaujinti gėlynus, atlikti želdinimo darbus, o pirkti juodžemio nebereikia.
Kai kompostuoti galimybės nėra, nebetinkamus vaisius ir daržoves svarbu tinkamai išmesti.
„Didžiausia tvarkant žaliąsias atliekas daroma klaida – mesti jas į mišrių komunalinių atliekų arba net pakuočių konteinerius.
Mišrioms komunalinėms atliekoms skirti konteineriai greičiau užsipildo, skleidžia nemalonų kvapą, o žaliosioms atliekoms patekus į pakuočių konteinerius, jos užteršiamos ir todėl nebegalima perdirbti.
Žaliąsias atliekas svarbu mesti atskirai į joms skirtus konteinerius arba įsigyti didmaišius, jei žaliųjų atliekų turite daug.
Pastaraisiai metais didmaišiai tampa vis paklausesni, ypač prasidėjus lapų laikotarpiui. Jų rudenį gyventojai įsigyja beveik du kartus daugiau nei vasaros laiku.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad žaliųjų atliekų negalima į konteinerius mesti maišeliuose. Plastikinis maišelis nesuyra kompostavimo metu ir trikdo patį kompostavimo procesą“, – teigė D. Skrupskelienė.
Daržo ir sodo atliekų negalima palikti ir pamiškėse. D. Skrupskelienė įspėja, kad nemalonų kvapą skleidžiančios ir pūvančios krūvos ne tik trukdo grožėtis gamtos peizažais, bet ir skatina šalia formuotis nelegalius šiukšlynus.
Kaip pasirūpinti sodu?
Surinkus žaliąsias atliekas, svarbu tinkamai paruošti sodą žiemai, kad ateinančiais metais duotų gausesnį derlių.
Sodininkams patariama apeiti vaismedžius ir įsitikinti, kad nenupuvo atramos, o sulūžusias pakeisti naujomis, medelius parišti, kad stiprus vėjas jų nenulaužtų ir neišverstų.
Rudenį vaismedžių genėti negalima, tačiau reikėtų pasirūpinti vynuogių, graikiško riešuto ir akmidijų genėjimu. Nupjautas šakeles taip pat galima mesti į didmaišius arba žaliųjų atliekų konteinerius.
„Rudenį itin svarbu balinti medžių kamienus vandens emulsijos dažais, kad vaismedžiai nenukentėtų sausio ir vasario mėnesiais, kai būna didelis temperatūrų svyravimas. Dieną tamsų kamieną įkaitina saulė, o naktimis staiga atvėsta, todėl naujų jautresnių veislių augalai neatlaiko“, – sakė G. Cijūnaitis.
Sodininkas pataria išravėti ir daržus, nes rudeninės žolės, pavyzdžiui, žliūgės, spėja sudaiginti sėklas ir kitais metais pageidaujamas daržoves nustelbia gausybė piktžolių.
Reikėtų pasirūpinti ir gėlynais – praretinti, iškarpyti žolinio pagrindo gėlių, pavyzdžiui, šilokų ir melsvių, stiebus, kad kitais metais jos būtų gražesnės.
