Prasidėjus kalendoriniam pavasariui imame mąstyti, kaip sukurti kuo jaukesnę atmosferą. Juk pavasaris be gėlių ir žaliuojančių augalų neįsivaizduojamas.
Visgi, kad kiemas primintų jaukią oazę, vertėtų pasidomėti, kaip ir kada sodinti skirtingus augalus. Apželdinimo mokymų „Geltonas karutis“ įkūrėja ir sodo tinklaraštininkė Lina Liubertaitė sako, kad ne visiems augalams tinka vienodos sąlygos, todėl prieš raitojantis rankoves reikėtų dėmesį atkreipti ir į želdyno vietą kieme, ir į augalus, kuriuos renkatės.
Apgalvoti, ką sodinti, reikėtų jau dabar
Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad prekyba sėklomis prasideda dar žiemą, o pardavimų piką pasiekia balandį.
„Daržininkystės ir sodininkystės metų laiką dažnas pradeda gerokai prieš atšylant orams. Būtent dėl šios priežasties sėklomis bei svogūnų sodinukais šiemet pradėjome prekiauti dar sausio viduryje.
Žinoma, tuomet sodininkystė vyksta ant palangių, tačiau šylant pradedama ruoštis ir lauko sodininkystės metų laikui. Per sodinimo laikotarpį sėklų paprastai parduodama apie 0,8 milijono“, – teigia V. Budrienė.
Apželdinimo mokymų „Geltonas karutis“ įkūrėja L. Liubertaitė pasakoja, kad kai kuriuos augalus pradėti sėti galima jau dabar. O jeigu sėklas jau pasėjote į lovelius ir pasidėjote ant palangės – žiedų galite sulaukti greičiau nei įprasta.
„Sėti galima ne tik vienmetes, bet ir daugiametes gėles. Žinoma, joms užaugti reikia daugiau laiko. Atšilus orui, daugelį vienmečių gėlių galima sėti tiesiai į dirvą, tačiau kai kurias verta pasėti jau dabar namuose, į daigyklas.
Pavyzdžiui, patagonines verbenas anksti pavasarį galite pasisėti į daigyklas ant palangės, o vėliau persodinti į dirvą, tuomet žiedų sulauksite anksčiau.
O, tarkim, varpinį augalą soruolę geriausiai įsigyti jau kelerius metus paaugintą, kaip sodinuką. Tuomet labai greitai pamatysite rezultatus. Visgi, jeigu norite sutaupyti, galite auginti ir iš sėklų“, – teigia ji.
Apželdinimo mokymų rengėja, sako, kad apie tai, kaip atrodys jūsų kiemas svarbu nuspręsti jau iki balandžio, o kad gėlynas teiktų daugiau malonumo, ji siūlo jau dabar rengtis savo aplinkos gražinimui, išsitraukti ankstesniais metais darytas kiemo nuotraukas, pirkti sėklas, sodinukus, pasidomėti, kur, kada ir kaip geriausia juos sodinti.
Pasak sodo tinklaraštininkės, planuojantis ką pasodinti, dėmesį reikėtų atkreipti ir į augalų spalvas, pagalvoti, ar nebus per didelio margumyno. Arba, pavyzdžiui, patinkančios spalvos augalų pasodinti kuo daugiau, kad būtų didesnis poveikis.
Kas paklausu?
L. Liubertaitė pastebi, kad pastaruoju metu vis dažniau sodinami daugiamečiai augalai.
„Žydintys krūmai, kartu su spygliuočiais, gana ilgai buvo madingi, nes pasodinus vieną augalą, jau po 3–5 metų galima turėti didelį žalumos plotą. Be to, tokie krūmai dar ir papuošia kiemą žiedais.
Ir nors iš pažiūros gali atrodyti, kad juos prižiūrėti sudėtinga yra ir tokių, kurie nereikalauja didelės priežiūros. Vienas iš tokių: hortenzijos.
Žinoma, lietuviai nepamiršta ir kitų, nuo seno Lietuvoje populiarių žydinčių krūmų – jazminų, alyvų, lanksvų“, – sako L. Liubertaitė.
Pasak jos, taip pat populiarėja ir daugiametės gėlės, tokios kaip ežiuolės, šilokai, rasakilos, katžolės, gojiniai šalavijai, astrai.
Be to, vis daugiau dėmesio sulaukia ir varpiniai augalai: miskantai, lendrūnai, soros. Varpiniai augalai prižiūrimi panašiai, kaip ir daugiametės gėlės, atėjus pavasariui paprasčiausiai nukertama, nupjaunama jų antžeminė dalis, todėl auginantiems šiuos augalus, jau dabar reikėtų į rankas čiupti sekatorių, pjautuvą ar gyvatvorių žirkles ir pašalti visą antžeminę dalį, kad sulauktų naujai pražydusių gėlių.
Kokių klaidų vengti?
Kaip teigia L. Liubertaitė, viena iš didžiausių klaidų, kurias sodindami augalus daro žmonės yra ta, kad kartais neatsižvelgiama į tai, kokių sąlygų reikalauja skirtingi augalai.
„Įprasta manyti, kad visiems augalams būtinai reikia pagerinti žemę ir ieškoti saulėtos vietos. Iš tikrųjų to reikalauja vienmetės gėlės.
Tačiau jeigu pasirenkate daugiamečius augalus – jie yra pakankamai nereiklūs, atsparūs, reikalauja mažai priežiūros. Visgi, ir juos reikėtų parinkti pagal esamas sąlygas.
Tai reiškia, kad jeigu kieme želdynas yra saulėtoje vietoje, ten kaitru, dirvožemis nederlingas, greitai susigeria vanduo.
Tokiomis sąlygomis reikėtų nesodinti rododendrų, kurie reikalauja rūgščios, derlingos dirvos, o geriau pasirinkti sausą žemę mėgstančius augalus: levandas, mėlitus, šalavijus, katžoles, čiobrelius.
Jeigu kiemo vieta, kurią norite papuošti augalais, yra pavėsyje – rinkitės tokius augalus, kurie mėgsta pavėsį: melsvę, bergenija, juodžolę“, – teigia L. Liubertaitė.
Apželdinimo mokymų įkūrėja sako, kad prieš ruošiantis gražinti kiemą, pirmiausia reikia išsistudijuoti tiek vietą, tiek augalui reikalingas sąlygas – jeigu viskas sutampa, tuomet galima kibti į darbą.
Tinklaraštininkai, skatinkite savo sekėjus bent jau kiemuose sodinti senųjų veislių obelis, kitus senuosius vaismedžius bei vaiskrūmius, ir taip juos išsaugoti! Kad vaikai žinotų ir tikrą lietuvišką obuolio, kito vaisiaus skonį. Dabar jie tapo prabanga, retenybe.
Vilniuje, kiek ieškodavau, retai pavykdavo antaninių, grapšteinų, pepinų, alyvinių (popierinių / papierówk’os), sierinkų ir kt. nusipirkti. Jų turėdami, gal prisiminsime, kokių prašmatnių gardumynų mūsų močiutės su antaniniais pagamindavo? Ir naminio vyno iš pepinų? Pilnus 20 l butelius prisidarydavome! O mūsų vyšnių – tokių nė vienas špokas nebrokydavo. Užtai jų pilnus sodus turėdavome – taip gera būdavo po darbų saulei leidžiantis ant suolelio sėdint jų orkestrų klausyti, saulelę miegelio lydėti…
Vikėje, Gugluose –
– lt.wikipedia.org/wiki/Baltasis_alyvinis
– google.com/search?client=firefox-b-d&q=Asta+Bla%C5%BEyt%C4%97.+Senosios+lietuvi%C5%A1kos+vaismed%C5%BEi%C5%B3+veisl%C4%97s
rasite ir atsisiųsite medžiagos apie tai ir pirmyn…