Spalio 20 d. 17.30 val. Pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2, Klaipėda) vyks paskaita-diskusija „Aštriausios Klaipėdos istorijos temos po 770 metų“ iš ciklo „Trys vakarai apie Klaipėdos istoriją“.
Renginyje dalyvaus istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis ir rašytojas, filosofas dr. Arvydas Juozaitis.
Klaipėdos praeitis jau nuo seno nusipelnė mokslininkų dėmesio.
Pirmiausia visiems besidomintiems uostamiesčio raida tai siejasi su klaipėdiečiu Johanesu Sembritskiu (Johannes Sembritzki), dar XX a. pirmoje pusėje parašiusiu Klaipėdos miesto ir apskrities istorijas.
Aktyviai Klaipėdos praeitis tyrinėjama ir mūsų dienomis.
Paskelbta daugybė monografijų, mokslinių straipsnių rinkinių, rašomi net romanai, publicistiniai straipsniai bei knygos.
Nepaisant to, lieka nemažai pažinimo spragų, taip pat dėl rašytinių šaltinių fragmentiškumo kylančių neatsakytų ar diskutuotinų klausimų. Išlieka ir klausimas, kokią vietą Klaipėda apskritai užima Lietuvos istorijoje.
Apie visa tai ir bus kalbama paskutiniame muziejininkų rengiamo ciklo susitikime.
Ankstesnis Klaipėdos pavadinimas buvo Laikpėda. Kokį laiką rodo ši pėda, galima paskaityti per Google “Arnava – Prūsijos baltų valstybė” (Apie seniausius laikus II). Laikpėda buvo įkurta 14.270 m. pr. Kr. Dėkoju.
Kaip įdomu! Pirmą kartą girdžiu tai. – Pasak mūsų klasės auklėtojos (lietuvių k. mokytojos) , tai turėjęs būti kažkaip panašiai skambėjęs prūsų žodis – KLAIPA (duona), ar pan. Esą, iš čia ir slaviškas CHLEB radęsis. Bet juk po to pokalbio jau per 60 m. prabėgo, galėjo būti kažkas naujo atkapstyta…
Nuotraukos puikiai parinktos. – Miestas tokiu solidumu dvelkia.
Taigi, ir atkapstyta.
Rusų chlieb yra gimingas suomių leipa – ‘duona’, kuris, matyt, ir jų perimtas yra iš prūsų (jotvingių). Regis, suvalkiečiai kvietinę duoną yra vadinę lepioškomis.
Klaipėdos pavadinimas galėtų būti tapatinimas su Vytenio laikais Dusburgo minima 1290 metais kryžiuočių pulta lietuvių Kolainių (Colayne) pilimi, kurią gynė Vytenio didikas Surminas”su 120 rinktinių karo vyrų, kurie narsiai pasipriešino broliams”. Pasak Dusburgo, “nuo pilies sienų kraujas tekėjo , tarsi patvinęs vanduo”. Nors tik 12 gynėjų beliko nesižeistų, bet kryžiuočiai užimti pilies neįstengė.
Kad Surminas susijęs su šalies gynyba vandens keliais patvirtina ir Dusburgo 1315 m. žinutė, pagal kurią Surminas atsiuntė 100 laivų Junigedai ginti, kurią kryžiuočiai buvo užpuolę laivais.
Pasikeitimas iš Colay(p)ne į Klaip(n)ėda kalbiškai iškrentant ‘n’ , esančio šalia ‚p‘, yra visai galimas. Be to, šiuo atveju sandas ‘-nėda’ susišaukia su netoli esančios Nidos pavadinimo žodžiu.
Kadangi Dusburgo kronikoje pažymima, kad Colayne pilis buvo už Bisenos pilies, kuri buvo užpulta 1283 metais kryžiuočiams perėjus ledu Nemuną, tokiu atveju Bisenos pilies ieškotina Ventės rago apylinkėse.
Taigi Klaipėdos (Kolainių ar Kulai(p)nių pilimi gynė kryžiuočių veržimąsi į šalį Nemunu. Tas rodytų, kad Lietuvos pajūris Vytenio laikais dar nebuvo kryžiuočių užgrobtas. Klausimas, kad kryžiuočiai jau 1253 metais Klaipėdos vietoje turėjo savo pilį, problemiškas.
Pavadinimas Kolainių – Kuolainių pilis galimai rodo jos konstrukcijoje buvus daug medžio. Man taip atrodo.
Be abejonės Klaipėdos vieta turi pavadinimą nuo senų senovės. Klaipėda kaip pavadinimas, kurį mename, laikytinas lietuviškos kuršiškos kilmės iš žodžio kūlis – ‘akmuo’. Tai rodytų Klaipėdoje esančių Kūlių vartų pavadinimas, regis, jos apylinkėse tekanti upė turi Akmenos pavadinimą. Taip pat pavadinimas – kūlgrindos, kurios galėjo būti įrengtos per Dangės ar Akmenos upę. Suprantama, jperėjimo per jas saugojimui galėjo būti Kūlainių (Colayne) pavadinimo pilis.
Taigi, tapatinant Colayne pilį su Klaipėdos pavadinimu, labiau panašu, kad gali būti tokia, kaip miniu, Klaipėdos pavadinimo kilmė. Dar tereikia surasti tikslesnę Bisenos pilies vietą, nes Dusburgo kryžiuočių kronikoje yra pasakyta, kad Colayne pilis yra už šios, suprantama, žiūrint nuo kryžiuočių (Matieburgo). Jeigu Colayne – Klaipėdos vietoje, tai Bisena galėtų būti dabartiniai Bitėnai.
Bet ar kam įdomu, kokia Klapėdos tautinė sudėtis šiandien?
Kitaip nė negalėjo būti: Europos uostus Kremlius nuo Petro laikų paskelbė iskonno russkaja nuosavybe. Kadangi Rygos uostą laiko svarbesniu, nei mūsų, Latviją tiesiog užtvindė saugotojais. Na, ir mums atitinkamai atseikėjo.
gal man ir vaidenasi, bet pajūry, įskaitant Klaipėdą, kurioje dažnokai lankausi, aš vis rečiau girdžiu lietuviškai kalbant.
Negi žmogus Karaliaučiumi apsiribosi, kai čia pat, ištiestos rankos atstumu dar vienas uostas yra. Tik reikia už kiekvieno kampo budėti, tinkamos akimirkos nepražiopsoti.
🙁
Senovės laikymas romantika – daliai žmonių yra tapęs jos paniekinimu.
Dėl Klaipėdos tautinės sudėties, tai grįžtanrieji turėtų kurtis ne Kaune ar aplink jį, o Vilniuje ar Klaipėdoje. Deja, valdžia beveik visus LEZ’us yra sukišusi Kaunui, “Rail Baltica” už ES lėšas įrenginėja ne Vilniui, Klaipėdai vystyti, turizmui plėtoti, o Kaunui į Lenkiją važinėti, kad Balstogėje Pilsudskio paminklą pamatytų ar apsipirktų Suvalkuose…