Trečiadienis, 8 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

5 prasimanymai apie būsto paskolos ėmimą

www.alkas.lt
2022-09-04 08:06:26
124
PERŽIŪROS
0
Paskola | paskolos.lt nuotr.

Paskola | paskolos.lt nuotr.

Būsto paskolos ėmimas ir nuosavų namų įsigijimas – reikšmingas žingsnis kiekvieno žmogaus gyvenime, tad svarbu jam tinkamai pasiruošti. Vis dėlto, tam sukliudyti gali įvairūs klaidingi įsitikinimai, iškreipiantys realų šio proceso vaizdą. „Luminor“ būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė paneigia dažniausiai girdimus prasimanymusir pasakoja, kodėl jais nereikėtų aklai tikėti.

1. Praradus darbą, rizikuojama netekti ir būsto

Kalbėdama apie sudėtingas situacijas, į kurias gali patekti būsto paskolas mokantys asmenys, „Luminor“ būsto kredito produkto vadovė pažymi, kad klientai neretai mano, jog, pavyzdžiui, išėjus iš darbo ar kitais būdais netekus savo pajamų šaltinio, gyventojams teks atsisveikinti ir su savo būstu.

„Nors darbo netekimas ar ryškus šeimos pajamų sumažėjimas gali sukelti nemažai galvos skausmo būsto kreditą turintiems asmenims, visgi nerimauti nereikėtų. Bankas supranta tokioje padėtyje atsidūrusius žmones ir visada ieško geriausios, abiem pusėms tinkamos išeities. Pavyzdžiui, jeigu bendras paskolos terminas yra trumpesnis nei 30 metų, galima sumažinti mėnesio įmokos dydį ir prasiilginti grąžinimo terminą. Dar vienas variantas – atidėti įmokų mokėjimą laikotarpiui iki trijų mėnesių, nors, esant poreikiui, jas atidėti galima ir ilgesniam laikui. Šiuo periodu reikėtų mokėti tik priskaičiuotas paskolos palūkanas“, – sako Ž. Rakauskaitė.

2. Kylant Euribor, visais atvejais augs ir mėnesio įmoka

Ž. Rakauskaitė pasakoja, kad pastaruoju metu nemažai klausimų gyventojams kelia ir Euribor – rodiklio, turinčio įtakos būsto paskolos kainai – didėjimas. Jos teigimu, nors dažnai galvojama, kad pakilus Euribor, automatiškai augs visų būsto kredito turėtojų mėnesio įmokos, tai yra netiesa.

„Kiekvienas klientas, sudarydamas paskolos sutartį, gali rinktis iš dviejų tipų palūkanų – kintančių arba terminuotai nekintančių. Pirmuoju atveju, dalį paskolos kainos lemia būtent Euribor. Tad šio rodiklio kilimas išties turės įtakos žmonėms, pasirinkusiems kintančias palūkanas. Vis dėlto, terminuotai nekintančias palūkanas mokantiems žmonėms Euribor pokyčiai kurį laiką nebus aktualūs, nes šių palūkanų norma yra nustatoma banko ir kliento sutarimu laikotarpiui iki 5-erių metų. Jam pasibaigus, klientas gali rinktis – mokėti kintamas palūkanas arba iš naujo susitarti dėl terminuotai nekintančių palūkanų normos“, – teigia pašnekovė.

3. Gauti paskolą vyresniems arba savarankiškai dirbantiems žmonėms – neįmanoma

Dar vienas klaidingas įsitikinimas, apie kurį pasakoja Ž. Rakauskaitė, yra susijęs su dažnu manymu, kad tam tikriems asmenims, pavyzdžiui, laisvai samdomiems darbuotojams ar vyresnio amžiaus sulaukusiems žmonėms, gauti būsto paskolą yra gerokai sudėtingiau ar net neįmanoma.

Pašnekovė pabrėžia, kad amžiaus ribos, iki kurios būtų galima pasiimti paskolą, nėra. Tačiau tiek vyresniems, tiek savarankiškai dirbantiems gyventojams rekomenduojama atidžiau įsivertinti, kas nutiktų sumažėjus pajamoms – ar tuomet paskolos mėnesio įmokos nesukeltų papildomų rūpesčių.

„Nesvarbu, kokio amžiaus yra asmuo ar koks yra jo veiklos pobūdis, jis gali kreiptis į banką dėl būsto paskolos. Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos kreipiame dėmesį, visais atvejais yra vienodi, o juos taikydami siekiame, kad paskola netaptų finansine našta. Kiekvieną atvejį bankas vertina individualiai atsižvelgdamas į skolinimosi istoriją, praeities ir ateities pajamų tvarumą ir tai, kad visi jo finansiniai įsipareigojimai neviršytų 40 proc. asmens ar šeimos pajamų. Norint to išvengti, rekomenduojama gerai apsvarstyti savo sprendimą ir jam kuo kruopščiau pasiruošti iš anksto“, – sako Ž. Rakauskaitė.

4. Poros pajamos ir kredito istorija vertinama atskirai

Dar vienas prasimanymas, galintis suklaidinti gyventojus – manymas, kad į asmenų, drauge imančių būsto paskolą, kredito istoriją ir pajamas yra žiūrima kaip į dviejų atskirų žmonių. „Luminor“ atstovė tikina, kad realybė – priešinga.

„Į finansų institucijas dėl būsto paskolos besikreipiantys asmenys tampa bendraskoliais. Pavyzdžiui, skolinantis šeimai vertinamos bendros galimybės grąžinti paskolą ir abiejų sutuoktinių kredito istorijos. Išskirtinis atvejis – jei santuokos atveju yra sudaryta vedybinė sutartis ir joje numatytos tam tikros išlygos. Tad prasta vieno iš asmenų kredito istorija gali nulemti, kad paskola nebus suteikta arba bus pakoreguotos prašomos sąlygos, pavyzdžiui, patvirtinta mažesnė paskolos suma“, – teigia ekspertė.

Norint imti paskolą drauge su bendraskoliu, rekomenduojama iš anksto tarpusavyje aptarti savo finansinę situaciją, kad banko sprendimas netaptų staigmena, o atsisakymo suteikti paskolą atveju nebūtų prarastas sumokėtas būsto rezervacijos mokestis. Kaip teigia Ž. Rakauskaitė, gaila, bet praktikoje tokių atvejų kartais pasitaiko.

5. Nedidelės skolos nepaveiks mano kredito istorijos

Nors dažnai manoma, kad bankai kreipia dėmesį tik į rimtus įsiskolinimus, pavyzdžiui, finansų institucijoms, įtakos sprendimui dėl paskolos  pasiskolinti gali turėti ir mažesnės skolos.

„Vertindami kliento galimybes grąžinti būsto paskolą ir kas mėnesį mokėti jos įmokas, bankai atidžiai išnagrinėja besiskolinančiųjų kredito istoriją. Ji susideda ne tik iš praeityje pasiimtų paskolų ar kitokių rimtesnių įsipareigojimų, bet ir iš kitų institucijų – komunalinių paslaugų tiekėjų, telekomunikacijos įmonių ir kt. – teikiamos informacijos. Tad, pavyzdžiui, jeigu pakeitėte telekomunikacijų bendrovę ir kelis mėnesius neapmokėjote paskutinės ankstesnės sąskaitos, tai gali turės įtakos skolinimosi sąlygoms“, – sako Ž. Rakauskaitė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Į ką atkreipti dėmesį imant būsto paskolą?
  2. Būsto paskola: jei negali laiku sumokėti įmokos
  3. „Sodra“ siunčia paskutinį raginimą teikti prašymus dėl skolų atidėjimo
  4. Ruošiamės skolintis: kaip įvertinti savo galimybes?
  5. Ką svarbu žinoti imant paskolą?
  6. Imant paskolą būtina įvertinti pajamas
  7. Imant paskolą nepamirškime papildomų išlaidų

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Vilniaus arkikatedra
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė išsamiausiems iki šiol moksliniams tyrimams Arkikatedroje

2026 07 08
Tilto statybos
Gamta ir žmogus

Sostinėje kyla naujas tiltas per Nerį

2026 07 08
Poilsio aikštelės atnaujinimas
Lietuvoje

Kelyje A1, ties Ariogala, atnaujinama poilsio erdvė

2026 07 08
Autobusas
Lietuvoje

Visas judumas Vilniuje – vienoje naujoje programėlėje

2026 07 08
Lėktuvas
Lietuvoje

Užkirstas kelias kompensacijų už atšauktus ir vėluojančius skrydžius mažinimui

2026 07 08
Vyriausybė pritarė: nuo metų vidurio didesnės pensijos
Lietuvoje

Seime įsteigta Vyresnio amžiaus žmonių reikalų komisija

2026 07 08
„Gimtoji kalba“
Kalba

Išleistas 6-asis 2026 m. „Gimtosios kalbos“ numeris

2026 07 08
Seimas
Lietuvoje

Seimas ėmėsi Konstitucinės pataisos dėl branduolinio ginklo draudimo panaikinimo

2026 07 07
Vairuotojo pažymėjimas
Lietuvoje

„Regitra“ nuo šiol siųs vairuotojams papildomus pranešimus

2026 07 07
NATO vėliava | LK nuotr.
Lietuvoje

Prasidedant NATO viršūnių susitikimui 91 proc. lietuvių remia narystę Aljanse

2026 07 07
Matematikos egzaminas – mokslui ar gyvenimui?
Lietuvoje

Skelbiami lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos egzaminų rezultatai 

2026 07 07
Kelio darbai, kelio ženklas
Lietuvoje

Prasideda pėsčiųjų ir dviratininkų tilto per Nerį konstrukcijų montavimo darbai 

2026 07 07

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • dar apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • >Ogiui apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vyriausybė pritarė išsamiausiems iki šiol moksliniams tyrimams Arkikatedroje
  • Sostinėje kyla naujas tiltas per Nerį
  • Kelyje A1, ties Ariogala, atnaujinama poilsio erdvė
  • Visas judumas Vilniuje – vienoje naujoje programėlėje

Kiti Straipsniai

Pinigai

Ką dažniausiai pamiršta įsivertinti besiskolinantys?

2026 07 04
Daugiaukštis namas su įstiklintais balkonais

Kodėl vis daugiau lietuvių stiklina balkonus net naujos statybos namuose?

2026 07 03
Pinigai

Dirbantiesiems keliose darbovietėse bus taikomos socialinio draudimo įmokų „grindys“

2026 06 25
Atliekų konteineris

Kaune – mišrių komunalinių atliekų tvarkymo pakeitimai

2026 06 14
Pinigai

Būsto prieinamumui didinti – 422 mln. eurų ES fondo lėšų

2026 06 08
„Sodra“

Pasitikrinkite, kaip paskirstomos „Sodrai“ sumokėtos įmokos

2026 06 06
Būstas

Būsto rinka ir šiemet išlieka aktyvi

2026 05 31
„Sodra“

Kokias garantijas užtikrina savarankiškai dirbančiųjų mokamos įmokos?

2026 05 24
Būstas

Paramai būstui įsigyti dar – 5 mln. eurų

2026 05 20
Būstas

Gyventojai jau rytoj kviečiami teikti paraiškas paramai būstui įsigyti

2026 05 18

Skaitytojų nuomonės:

  • dar apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • +++ apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • klaustukas apie J. Vaiškūnas. Mindaugo krikštas ir Lietuvos likimas
  • >Ogiui apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
  • Ogi apie Ž. Šaknys. Sūduva – istorinė teritorija, etnografinis regionas ar tarmė?
Kitas straipsnis
Kuo papildyti pavasarinį stalą?

Daržovės... iki paskutinio lapelio

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai