Lietuvos transporto ir logistikos sektorius pajuto neigiamas Mobilumo paketo pasekmes – dėl vilkikų vairuotojų trūkumo šalies įmonės negali užtikrinti reikiamos pervežimo paslaugų pasiūlos verslo klientams užsienyje, dėl to sumažėjo kelių transportu vežamų krovinių apimtis paslaugų eksporto rinkose.
Statistikos departamento duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį krovinių apyvarta kelių transportu sumažėjo 9,3 proc. iki 28,45 mlrd. tonkilometrių. Tai pirmasis pirmojo pusmečio rinkos smukimas nuo 2015 metų, kuomet krovinių apyvarta kelių transportu sumažėjo 11,1 proc.
Per šių metų pirmąjį pusmetį apyvartos kritimas fiksuotas visose vežimų rūšyse kelių transportu: tarptautinio transporto – 8,8 proc., kabotažo – net 17,8 proc.
Pasak Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinio sekretoriaus Povilo Drižo, krovinių vežimo kelių transportu rinka Lietuvoje traukiasi, nors krovinių pervežimo paslaugų paklausa Europoje išlaiko augimą. „Tai liudija viena – mūsų šalies įmonių vykdomą transporto paslaugų eksporto dalį perima kitų šalių vežėjai, turintys geresnį priėjimą prie ES krovinių rinkos bei palankesnes sąlygas įdarbinti vairuotojus iš trečiųjų šalių, ypač iš Baltarusijos“, – sako P. Drižas.
Rinkos tyrimų bendrovės „Research and Markets“ duomenimis, Europos krovinių gabenimo keliais rinka 2021 metais augo 9,4 proc., o 2022 metais prognozuojamas 4,9 proc. augimas.
Anot P. Drižo, pavyzdžiui, Lenkija taip pat susiduria su vairuotojų trūkumo iššūkiais, tačiau per pirmąjį šių metų pusmetį sugebėjo išlaikyti stabilius krovinių vežimo kelių transportu rodiklius. Jo teigimu, mūsų kaimyninės valstybės verslas naudojasi supaprastintomis konsulinėmis procedūromis įdarbinant darbuotojus iš trečiųjų šalių. Darbuotojai migrantai sudaro apie ketvirtadalį vairuotojų darbo jėgos Europoje.
„Reikia suprasti, kad su vairuotojų trūkumu susiduria visos Europos šalys. Konkurencinėje kovoje laimi valstybės, randančios greitus sprendimus ir gebančios lanksčiai prisitaikyti prie esamų sąlygų, kurias diktuoja sudėtinga geopolitinė ir ekonominė situacija. Lietuva, šiuo atveju, tik praranda“, – sako P. Drižas. Anot jo, Lietuva keletą pastarųjų metų demonstravo vieną sparčiausių augimo tempų ES krovinių rinkoje, sugebėdama įsitvirtinti tarp trijų daugiausiai tarptautinių krovinių gabenančių ES valstybių narių. Šis rezultatas didele dalimi pasiektas spartinant vairuotojų iš užsienio pritraukimą.
Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje Lietuvos įmones paliko apie 12 tūkst. ukrainiečių vairuotojų. Taip pat užsivėrė galimybės įdarbinti vairuotojus iš Baltarusijos. Darbo jėgos praradimai ypač skaudžiai atsiliepė įsigaliojus Mobilumo paketo reikalavimams dėl reguliaraus vairuotojų ir vilkikų grąžinimo – siekdamos išlaikyti esamas vežimų apimtis įmonės susidūrė su bent 1,5 karto didesniu vairuotojų poreikiu.
„Nepaisant nepalankių aplinkybių derinio, tarptautinio transporto sektorius susiduria su papildomais vidaus politikos barjerais: šiems metams skirta kvota įdarbinti vairuotojus iš užsienio išnaudota praėjusią savaitę. Migracijos tarnybose įdarbinimo procedūros užstrigusios, o kai kuriuose vizų centruose prašymus galima teikti tik nuo kitų metų. Atsakingos institucijos šiuos klausimus turėtų spręsti skubos tvarka, tačiau dėmesio jiems skiriama per mažai“ – sako P. Drižas.
Tarptautinė kelių transporto sąjunga IRU prognozuoja, kad 2022 metais profesionalių vairuotojų laisvų darbo vietų skaičius Europoje išaugs 40 proc. Organizacijos duomenimis, žemyne trūksta apie 400 tūkst. vairuotojų. Neužimtų vairuotojų darbo vietų skaičius Rumunijoje siekia 71 tūkst., Lenkijoje ir Vokietijoje – po 80 tūkst., Jungtinėje Karalystėje – 100 tūkst.
Užimtumo tarnybos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai kvalifikuotų darbuotojų grupėje buvo paklausiausia profesija Lietuvoje. Minimu laikotarpiu darbdaviai šiems vairuotojams įdarbinti registravo per 10 tūkst. laisvų darbo vietų.
