Tam, kad saugotume ir atkurtume žuvų išteklius, aplinkosaugininkai žvejams vis primena svarbiausias taisykles.
Pavyzdžiui, yra nustatyta, kokio dydžio žuvis reikia paleisti atgal į vandenį, kitaip už keliasdešimties centimetrų žuvelę teks sumokėti kelis šimtus.
Praėjusią savaitę Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai patikrino Širvėnos ežere žvejojusio asmens laimikį. Paaiškėjo, kad žvejys sugavo mažesnę, nei leistiną, lydeką (44 cm) ir šamą (39 cm).
Už šamą jam teks atlyginti 480 eurų žalą, už lydeką – 240 eurų (iš viso – 720 eurų). Be to, gresia bauda iki 60 eurų.
Draudžiamo dydžio salatį pagavusį asmenį prieš kelias dienas nustatė ir Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai. Šiam žvejui, be baudos, reikės atlyginti 240 eurų žalą.
Aplinkosaugininkai primena, kad visus reikalavimus galima rasti mėgėjų žvejybos taisyklėse. Taip pat gauti konsultaciją visada galima parašius el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.
Privaloma paleisti mažesnes nei šių dydžių žuvis ir vėžius (žuvys matuojamos nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo, vėžiai – nuo galvos smaigalio pradžios iki ištiestos uodegos plokštelės galo):
1. šamus – 75 cm;
2. lašišas – 65 cm;
3. šlakius – 65 cm;
4. salačius – 55 cm;
5. vėgėles – 45 cm;
6. ūsorius – 45 cm;
7. sterkus – 45 cm;
8. lydekas – 50 cm;
9. kiršlius – 30 cm;
10. marguosius upėtakius – 30 cm;
11. šapalus – 30 cm;
12. meknes – 30 cm;
13. lynus – 25 cm;
14. karpius – 40 cm;
15. baltuosius amūrus – 40 cm;
16. marguosius plačiakakčius – 40 cm;
17. siauražnyplius vėžius – 10 cm.
