Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Rumunijos Prezidentu, Estijos, Latvijos, Lenkijos Vyriausybių vadovais laišku kreipėsi į Europos Vadovų Tarybos (EVT) Pirmininką Šarlį Mišelį, Europos Komisijos (EK) Pirmininkę Ursulą fon der Lejen ir ES Tarybai pirmininkaujančios Čekijos Ministrą Pirmininką Petrą Fialą dėl istorinės atminties išsaugojimo.
Lietuvos, Rumunijos, Estijos, Latvijos ir Lenkijos lyderių laiške teigiama, kad Kremliaus režimas siekia perrašyti istoriją, ją pakreipti sau tinkama linkme ir naudoti kaip agresijos prieš suverenias valstybes pateisinimą.
Laiške akcentuojama, kad šis klausimas ypač aktualus Rusijos karo Ukrainoje kontekste intensyviai naudojant istoriją propagandos tikslais.
Valstybių vadovai ragina ES institucijas imtis lyderystės išsaugant istorinę atmintį ir neleidžiant Rusijos režimui manipuliuoti istoriniais faktais.
Tai daryti siūloma sukuriant mokymo programas moksleiviams, suteikiant deramą politinę ir finansinę paramą Prahoje įsteigtai Europos istorinės atminties ir sąžinės platformai, užbaigiant įgyvendinti memorialo totalitarinių režimų aukoms atminti Briuselyje projektą bei stiprinant kovą su dezinformacija
Dabar Maskva naudojasi tuo, kad Lietuva per tuos 30 metų neskyrė reikiamo dėmesio savo – Lietuvos istorijos – mokymui mokyklose, jos deramam nušvietimui LRT, privačioje žiniasklaidoje. Teisingiau pasakius Lietuvos gyvenime vyravo pasityčiojimo iš savo istorijos faktų dvasia, miesčioniško lygio “džazavimas” šlėktiško gyvenimo nuotykiais (LRT laidos “Džazuojanti istorija”). Žodžiu, žemu lygiu buvo tęsiama rusiška, lenkiška, sovietinė Lietuvos istorijos paradigma. Manoma, kad Tauta galėsianti rastis ir gyvuoti nejaučiant istorijos – savo šaknų.
Dabar Maskva naudojasi tuo, kad Lietuva per tuos 30 metų neskyrė reikiamo dėmesio savo – Lietuvos istorijos – mokymui mokyklose, jos deramam nušvietimui LRT, privačioje žiniasklaidoje, o gal tai vyko ir apskritai pasaulyje. Teisingiau pasakius Lietuvos gyvenime vyravo pasityčiojimo iš savo istorijos faktų dvasia, miesčioniško lygio “džazavimas” šlėktiško gyvenimo nuotykiais (LRT laidos “Džazuojanti istorija”). Žodžiu, žemu lygiu buvo tęsiama rusiška, lenkiška, sovietinė Lietuvos istorijos paradigma, manoma, kad Tauta gali rastis ir gyvuoti nežinant istorijos – be savo šaknų.
Gal tai Vakarų laisvo tautiškumo suformuotų tautų istorinė tendencija, bet ji pasirodė pražūtinga Rytų tautoms, gyvenusioms šimtmečiais užspaustame tautiškume ir dėl to jo neišsėmusioms savo gyvavimo istorijoje.