Kuriuose Lietuvos keliuose provėžos giliausios ir kada padėtis pagerės?

Tranzitu per Lietuvą traukiantys vilkikų karavanai palieka gilius pėdsakus šalies keliuose. Intensyviausio eismo keliuose vos per kelis metus susidaro gilios provėžos, kurios gali tapti skaudžių eismo nelaimių priežastimi.

Svarbus eismo nelaimes sukeliantis veiksnys

„Natūralu, kad provėžos dažniausiai susidaro intensyviausio eismo magistraliniuose keliuose, ypač jungiančiuose skirtingas valstybes.

Važiavimas tokiais keliais reikalauja ypatingo vairuotojų dėmesio dėl didelio greičio ir transporto priemonių gausos.

Provėžos yra papildomas pavojaus veiksnys, kuris dar labiau padidina nelaimingų įvykių tikimybę ir reikalauja dar didesnio atidumo“, – sako BTA draudimo Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.

Tyrimais nustatyta, jog provėžų gyliui pasiekus 7,6 mm, šių kelio darinių sukeltų autoįvykių dažnis pradeda staigiai didėti. Mokslininkai nurodo, jog kiekvienas provėžų pagilėjimas 2,5 mm avaringumą padidina 16 proc.

„Su provėžomis glaudžiai susijęs ir hidroplanavimas – itin pavojingas reiškinys, kuomet automobilio padangos praranda tiesioginį sąlytį su kelio danga ir pradeda slysti vandens paviršiumi.

Kelyje su lygia danga vanduo nubėga į kelkraštį, o jei danga provėžuota – vanduo užsilaiko. Todėl provėžose po lietaus susidarančios balos reikalauja ypatingo vairuotojų atsargumo bei gali tapti itin skaudžių eismo nelaimių priežastimi“, – įspėja BTA atstovas.

Kur provėžos giliausios?

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) praneša, jog pagal 2021 m. duomenis, giliausios provėžos (gilesnės nei 20 mm) registruojamos devyniuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose: valstybinės reikšmės magistraliniuose keliuose A2 (Vilnius–Panevėžys), A12 (Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas), A11 (Šiauliai–Palanga) ir krašto keliuose 229 (Aristava–Kėdainiai–Cinkiškiai), 150 (Šiauliai–Pakruojis–Pasvalys), 130 (Kaunas–Prienai–Alytus), kurių bendras ilgis – 17,5 km.

Šiuo metu vieną iš ruožų ruošiamasi remontuoti, kituose ruožuose atliekami prieš tyrimai, pagal kurių rezultatus bus nustatoma remonto rūšis.

Nustačius remonto rūšį, LAKD rengs šių ruožų tvarkymą pagal patvirtintas prioritetines eiles.

Pagal patvirtintą metodiką sudaryta rekonstruotinų bei remontuotinų automagistralių ir greitkelių prioritetinė eilė surašyta LAKD svetainėje.

LAKD nurodo, jog tikslių duomenų, kaip greitai formuojasi provėžos, nėra, kadangi tai priklauso nuo daugelio veiksnių: kiek buvo sutankinta danga įrengimo metu, kiek ji įkaista šilčiausio sezono metu, koks vidutinis metinis paros eismo intensyvumas konkrečiame ruože, koks įrengto viršutinio sluoksnio storis, kokios rūšies bitumas panaudotas ir kitų.

Itin svarbus provėžų susidarymo veiksnys – sunkiasvorio transporto intensyvumas.

Kaip važiuoti provėžuotu keliu?

Saugaus vairavimo instruktorius Rokas Markevičius tikina, jog Lietuvos keliuose padėtis su provėžomis yra gerokai prastesnė nei kaimyninėse valstybėse – nei Lenkijos, nei Latvijos, nei Estijos ar Suomijos keliuose jam neteko matyti tokių prastų tarptautinių kelių.

Tiesa, žinovas nurodo, jog vilkikų vairuotojams provėžos yra netgi patogios. „Jie kelyje išspaustose duobėse jaučiasi tarsi bėgiuose.

Jei provėžos yra gilesnės, jiems net vairo laikyti nereikia. Tačiau jiems yra daug sunkiau iš provėžų „išlipti“, kuomet to reikalauja eismo padėtis“, – aiškina R. Markevičius.

Tuo tarpu lengvųjų automobilių, kurių atstumas tarp ratų yra mažesnis nei vilkikų, eismui provėžos yra pavojingos.

Pavojų prarasti transporto priemonės kontrolę padidina platesnės padangos. Pavojingiausia tokiais keliais važiuoti lengvuoju automobiliu su prikabinta priekaba.

„Jei provėžos itin gilios, turbūt logiškiausias sprendimas važiuojant tokiu keliu būtų „apsižergti“ kairę provėžą ir laikytis arčiau juostas skiriančios linijos.

Dešinė juostos su provėžomis pusė paprastai būna labiau susidėvėjusi, ja važiuoti pavojingiau. Jeigu asfalto būklė patenkinama, o vairuotojas gerai jaučia automobilį, galima važiuoti ir į provėžą įleidus vienos pusės ratus“, – norintiems saugiau važiuoti vilkikų išvagotais keliais patarė instruktorius.

A. Žiukelis pateikia kitą nuomonę. „Kelių eismo taisyklėse aiškiai parašyta – važiuoti kuo dešiniau. O ir praktikoje visuomet saugiau laikytis dešinės pusės, nei važiuoti beveik kelio viduriu – sumažėja kontakto su lenkiančiais automobiliais pavojus.

Nors dešinė provėža iš tiesų kartais būna prastesnė už kairę, bet jei jau važiuojama ją apsižergus, kelio dangos kokybė nėra tokia svarbi“, – tvirtina draudimo bendrovės žinovas.

A. Žiukelis priduria, kad tik pamačius kelio ženklą, įspėjantį apie provėžas, reikėtų mažinti važiavimo greitį. Jei nutiko taip, kad į provėžas jau įvažiuota, greitį mažinti reikėtų atsargiai, nesukant vairo.

„Rikiuotis važiuojant tokiu keliu, reikėtų taip pat atsargiai, esant galimybei – kad šalia nebūtų transporto priemonių. Mat automobilis dėl kelio dangos nelygumų gali judėti ne taip, kaip tikisi vairuotojas“, – pataria BTA atstovas.

Važiuoti antra juosta, kuomet pirmojoje yra provėžos, R. Markevičius nepataria, mat tokiu būdu prieštaraujama visai judėjimo logikai ir mažėja eismo darnumas, kuomet greičiau judančios transporto priemonės kaire juosta gali aplenkti judančiuosius lėčiau.

Apie BTA:

AAS „BTA Baltic Insurance Company“ (BTA) priklauso Vidurio ir Rytų Europos draudimo rinkos lyderei Austrijos „Vienna Insurance Group AG“ (VIG) ir yra didžiausia VIG bendrovė Baltijos regione.

Beveik 200 metų veikianti, per 50 įmonių 25-iose šalyse valdanti VIG pirmauja Baltijos šalyse, kur grupės įmonės 2021 m. užima ketvirtadalį ne gyvybės draudimo rinkos.

2021 m. BTA savo draudimo partneriu Lietuvoje pasirinko apie 400 tūkst. privačių bei verslo klientų, su kuriais pasirašyta apie 1 mln. draudimo sutarčių, atlyginta per 64 mln. eurų žalų.