Seimas pradėjo svarstyti užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno pristatytus įstatymų projektus, kuriais siūloma ratifikuoti NATO sutarties protokolus dėl Suomijos ir Švedijos prisijungimo prie aljanso.Birželio pabaigoje Madride vykusio NATO valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimo metu abi valstybės pakviestos tapti NATO narėmis, o liepos 5 d. Suomijos ir Švedijos prisijungimo protokolus Briuselyje pasirašė visų 30-ies NATO valstybių atstovai.
Pasak užsienio reikalų viceministro, prisijungimo protokolai įsigalios, kai visos šalys praneš JAV Vyriausybei, kad jiems pritaria.
Suomija ir Švedija NATO partnerėmis tapo 1994 metais, kai abi prisijungė prie Partnerystės taikos labui (angl. PfP) programos. Šių metų gegužės 18-ąją Suomija ir Švedija, atsižvelgdamos į saugumo situacijos pokyčius po Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą, pateikė oficialias paraiškas prisijungti prie NATO.
Kaip pažymėjo užsienio reikalų ministras, Švedijos ir Suomijos narystė NATO sustiprins ne tik Baltijos regiono saugumą ir apginamumą, bet ir visą aljansą.
Seimas gegužės 10 d. priimtoje rezoliucijoje yra pabrėžęs, kad Suomija ir Švedija yra patikimos ir ilgametės NATO partnerės, o jų politinis, ekonominis ir gynybinis potencialas yra svarbus veiksnys užtikrinant viso Aljanso, inter alia ir Baltijos bei Šiaurės valstybių regiono, saugumą ir gynybą.
Pritarus projektams po pateikimo, toliau jie bus svarstomi pagrindiniu paskirtame Užsienio reikalų komitete. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti liepos 19 d.
Tai kas trukdavo keletą metų – dabar padaroma per keletą savaičių. Žiema artėja. Rusiją būtina sutriuškinti iki jos.