Vasarą daugėja žmonių, pagalbos ieškančių dėl apsinuodijimo maistu. Karštomis vasaros dienomis susergančių medikų vadinamomis toksinėmis maisto infekcijomis dvigubai daugiau, nei šaltuoju metų laiku. Respublikinės Šiaulių ligoninės Gastroenterologijos-endokrinologijos skyriaus vedėjos pareigas laikinai einanti gydytoja gastroenterologė Justina Daveckaitė papasakojo, kaip atpažinti apsinuodijimus maistu ir kaip šio negalavimo išvengti.
Tikimybė apsinuodyti maistu
Atėjus šiltajam metų sezonui, o ypač kai prasideda karščiai ir žmonės keliauja, rengia piknikus ar iškylauja gamtoje, daugėja ne tik rūpesčių dėl kelionėms ar išvykos būtino maisto, bet ir dėl per maistą plintančių žarnyno infekcinių ligų. Neretam planuotas poilsis ar pramoga baigiasi gydytojo kabinete, nes nemažai žmonių suserga toksinėmis maisto infekcijomis, kai dėl įvairių mikroorganizmų, dažniausiai bakterijų sąlygotų toksinų išsiskyrimų, žmonės suserga tipinėmis infekcijomis, pasireiškiančiomis viduriavimu, vėmimu, karščiavimu.
Pasak gydytojos gastroenterologės Justinos Daveckaitės, dažniausiai vasarą susergama salmonelioze, kai maiste yra salmonelės bakterijų. Pavojų sveikatai sukelia ir šigelos, kompilobakterijos stafilokokai ir ešerichijos. Pavojingos sveikatai ir maiste galinčios būti amebos, parazitai, pirmuoniai, virusai ar augaliniai nuodai. Ant maisto mokroorganizmai patenka iš aplinkos, o, esant tinkamoms sąlygoms, kurias skatina aukšta temperatūra, dauginasi ir tampa pavojingi žmonių sveikatai. Kuo ilgiau netinkamai laikomi maisto produktai, tuo didesnė tikimybė jais apsinuodyti.
„Infekcinėmis ligomis dažniau sergama šiltuoju metų laiku, kai pakinta žmonių įpročiai, kai mažiau pasirūpiname tinkamu maisto laikymu, terminiu apdorojimu, todėl galima teikti, kad šioms ligoms būdingas ir sezoniniškumas,“ – sako gydytoja J. Daveckaitė.
Kuo apsinuodijama dažniausiai
Žarnyno infekcijų inkubacinis periodas yra trumpas, trunkantis vos keletą valandų, tad sunegalavęs žmogus prisimena, ką iškyloje valgė, ką gėrė. Dažnai apsinuodijimo požymiai pasireiškia ne vienam, bet grupei žmonių.
Įprastai negalavimo priežastimi tampa neplautos uogos ar vaisiai, taip pat netinkamai laikyta ar termiškai neapdorota mėsa, žuvis ir kiaušiniai. Itin dažna apsinuodijimo priežastimi tampa greitai gendantis maistas: salotos, mišrainės su majonezu, karšto rūkymo mėsos gaminiai, žuvies produktai, dešros, pieno produktai, kreminiai kepiniai. Tokio maisto, kelias valandas išlaikyto aukštesnėje nei 20 laipsnių temperatūroje, geriau nebevartoti.
Užsikrėsti patogeniniais mikroorganizmais galima ir nuplovus vaisius ar uogas ežero ar upės vandeniu ar nurijus užteršto atvirų vandens telkinių vandens.
Anot gydytojos J. Daveckaitės, norint išvengti infekcijos, svarbu tinkamai laikyti visus maisto produktus, kuriuos parsinešame iš daržo ar sodo, tinkamai laikyti mėsos, žuvies produktus, kiaušinius, visada žinoti iš kur perkame šiuos produktus, stengtis nepirkti jų pakelėse. Jeigu esame gamtoje, neplauti uogų ar daržovių ežerų ar upių vandeniu, bet pasirūpinti pakankamu kiekiu geriamojo vandens, kurio užtektų ne tik troškuliui malšinti, bet ir plauti vaisiams ar daržovėms.
Plauti rankas, anot gydytojos, svarbu visais metų laikai, o šiltuoju metų laiku rankų higiena dar svarbesnė, nes mūsų įpročiai šiltuoju metų laiku keičiasi, esame pernelyg atsipalaidavę. Rankas reiktų plauti ne tik vandeniu, bet būtinai naudoti ir muilą.
Apsinuodijimo požymiai
Apsinuodijusį maistu žmogų vargina pykinimas, skausmingi pilvo spazmai, vėmimas, viduriavimas, karščiavimas, galvos svaigimas, šlapimo kiekio sumažėjimas. Kai kurių infekcijų metu gali pradėti mausti sąnarius ar išryškėti odos pakitimai.
„Mes, medikai, sakome, kad nėra rizikos grupių susirgti tomis infekcijomis, bet yra rizikos grupės, galinčios sirgti sunkesne ligos forma. Tai yra vaikai, senyvo amžiaus žmonės ir asmenys, turintys įvairių lėtinių susirgimų“, – sako gydytoja J. Daveckaitė ir akcentuoja, kad net menkiausias apsinuodijimas gali būti jiems pavojingas dėl didelio skysčių kiekio netekimo vemiant ar viduriuojant, kas įprastai sunkina lėtinių ligų eigą.
Visi šie negalavimai turi praeiti ilgiausiai po vienos ar dviejų dienų, o jei užtrunka ilgiau – būtina kreiptis į gydytoją. Kreiptis į gydymo įstaigą privaloma, jei pakyla kūno temperatūra, sunkėja kvėpavimas, sunku ryti maistą, sutrinka regėjimas, jaučiamas raumenų sunkumas, vėmimo metu išvemiami skrandžio skysčiai ar net kraujas, keletą dienų intensyviai viduriuojama. Medikų pagalbos reikia ir tuomet, jei akivaizdu, kad organizmas neteko daug skysčių, kamuoja troškulys ar nepraeina nuolatiniai skausmai pilvo apačioje. Patariama itin akylai stebėti savo sveikatą tuomet, kai apsinuodijama valgant grybus, konservuotus mėsos gaminius ar jūros gėrybes.
Jeigu infekcija nėra labai sudėtinga, dėl apsinuodijimo pirmiausia patariama kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali skirti ambulatorinį gydymą namuose. Anot gydytojos J. Daveckaitės, po įvairių persirgtų infekcijų, taip pat ir maisto toksinių infekcijų, daliai pacientų gali išsivystyti dirgliosios žarnos sindromas. Tokiu atveju neretai prireikia gydytojo gastroenterologo, kuris skiria reikiamą simptominį gydymą, ambulatorinės konsultacijos.