Antradienis, 14 liepos, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Ar greitai turėsime chemijos Nobelio premiją Lietuvoje?

www.alkas.lt
2022-06-23 09:00:49
212
PERŽIŪROS
1
Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas prof. Aivaras Kareiva | vu.lt nuotr.

Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas prof. Aivaras Kareiva | vu.lt nuotr.

Vilniaus universiteto (VU) chemikai šiemet mini 225-ąsias Chemijos katedros įkūrimo metines.

Anot dabartinio Chemijos ir geomokslų fakulteto dekano prof. Aivaro Kareivos, per tiek metų šis mokslas Lietuvoje turėjo ir nuosmukio laikotarpių, ir pasaulyje pripažintų žinovų, ženkliai prisidėjusių prie mokslo raidos.

Solidžios sukakties proga dekanas pasakoja apie dabartinę mokslo padėtį ir tai, kokių pasiekimų galime tikėtis ateityje.

Ne tik mokslininkai, bet ir visuomenės veikėjai

Kalbėdamas apie daugiau nei per du amžius Vilniuje dirbusius chemikus, kaip ryškiausią mokslo žvaigždę prof. A. Kareiva įvardija iš Lenkijos kilusį Andrių Sniadeckį, ne tik įtvirtinusį tuometinės Chemijos katedros veiklą, bet ir, manoma, atradusį cheminį elementą rutenį.

Vėliau, tarpukario laikotarpiu, universitetas veikė, bet ryškių mokslininkų arba pasiekimų iš to meto yra išlikę nedaug.

„Tik apie 1940-uosius metus mokslo žvaigžde tapo prof. Kazys Daukšas, kuris rengė chemijos perkėlimą iš Vytauto Didžiojo universiteto į VU, atgaivino čia chemijos mokslą, buvo dekanas, buvo ne tik mokslininkas, bet ir mokslo rengėjas, mokytojas, visuomenei žinomas žmogus.

Jis bendravo su rašytojais, poetais, kultūros veikėjais, važinėjo po visą Lietuvą skaitydamas paskaitas. Prof. K. Daukšas buvo žmogus, kuris pats nuoširdžiai ir daug dirbo ir savo jėgomis kūrė fakultetą“, – sako prof. A. Kareiva.

Chemijos ir geomokslų fakulteto dekanas prof. Aivaras Kareiva paklaustas, ar turime tokių žmonių dabar, profesorius nedvejodamas atsako: „Iš chemikų – neabejotinai prof. Arūnas Ramanavičius.

Jis yra pats geriausias turbūt ne tik tarp chemikų, bet ir tarp kitų mokslininkų, labai veiklus žmogus.

Jo mokslo darbai ir kiekybiniu, ir kokybiniu požiūriu Lietuvoje yra aukščiausio lygio, jis daug dirba ir su užsienio partneriais.

Taip pat yra gavęs ir medalį už Lietuvos gynimą Sausio 13-osios įvykių metu, kada buvo sužalotas. Metus gydėsi, gulėjo patale, bet atsitiesė ir yra vienas ryškiausių Lietuvos mokslo žmonių.“

Chemijos institutas | VU nuotr.
Chemijos institutas | VU nuotr.

Lietuviai – vienoje gretoje su Europos mokslininkais

Kalbėdamas apie dabartinius laikus prof. A. Kareiva pabrėžia, kad labai daug mokslininkams duoda tarptautiniai mainai ir programos.

Anot jo, tiek studentams, tiek mokslininkams tai yra būtina: „Jeigu tokių programų nebūtų, būtumėm visiškam Europos užnugary. Jos leidžia kvėpuoti, matyti viską, kas vyksta pasaulyje, laikyti ranką ant mokslo pulso.

Bet to neužtenka, kad labai išsiveržtum į priekį. Mūsų visi pasiekimai jeigu ir yra, tai tik dėl to, kad bendradarbiaujam su kitais Europos ir pasaulio universitetais, – sako dekanas.

– Tai yra labai svarbu. Jau praėjo tie laikai, kai vienas mokslininkas galėjo atsisėdęs kažką sukurti, kai koks nors vienišius chemikas galėjo kažko pasiekti. Tiksliuosiuose moksluose būdamas vienas esi pasmerktas.“

Anot mokslininko, būtent dėl tarptautinio bendradarbiavimo galimybių Lietuva jau nebėra laikoma užkampiu, o atliekami tyrimai neatsilieka nuo kitų pasaulio universitetų:

„Nepriklausomybės pradžioje lietuviai buvo šioks toks užnugaris, bet dabar jau tikrai ne. Ir kitose srityse, pavyzdžiui, lazerių, biotechnologijos, esam pasiekę daugiau nei kai kurie Vakarų universitetai, tampame vos ne tų sričių centrais, čia atvyksta doktorantai, mokslininkai atlikti tyrimų.

Mes patys, kaip fakultetas, turim labai daug naujausios aparatūros, kurią naudojam, ir gauti rezultatai smarkiai nenusileidžia užsieniui“, – sako prof. A. Kareiva.

Vis dėlto, pasak jo, su pačiais geriausiais universitetais, tokiais kaip Harvardas, kuriuose skiriamos lėšos ne tik aparatūrai, bet ir reagentams bei kitoms priemonėms yra daug didesnės, lygintis negalima.

„Bet tikrai ne visiems nusileidžiame. Kitose šalyse vyriausybės irgi negali visų universitetų remti vienodai.

Pavyzdžiui, Vokietijoje yra gal 7 universitetai, kurie labai išsiskiria iš kitų savo pasiekimais, gauna daug vyriausybės dėmesio, o kiti nėra kažkokio labai įstabaus lygio.

Dabar buvom Leipcige. Sakyčiau, gal jų fakulteto pastatas naujesnis, šiltesnis, bet aparatūros jie turi tikrai ne daugiau negu mes“, – sako prof. A. Kareiva.

Chemijos institutas | VU nuotr.
Chemijos institutas | VU nuotr.

Nobelio apdovanojimas – ir politinis sprendimas

Nors lietuviai chemijos mokslo srityje ir turi kuo didžiuotis, prof. A. Kareiva į galimybę Lietuvoje turėti chemijos Nobelio apdovanojimo laimėtojų žiūri gana skeptiškai.

„Kartais tai yra ir politiniai sprendimai. Kartais mokslinių darbų tematika yra panaši, bet skiriami apdovanojimai didelių valstybių mokslininkams, mažoms šalims jas gauti sunkiau“, – sako chemikas. Anot jo, čia labai svarbi yra mokslo sklaida, o tam reikalingas tinkamas finansavimas.

„Norint daugiau rodytis, reikia turėti finansų, dalyvauti simpoziumuose, konferencijose, susirinkimuose. O tam reikia turėti pinigų. Yra turtingi universitetai, kurie ir gauna apdovanojimus.

Jie nusprendžia remti, visur siūlyti vieną žmogų, tai taip jį ir „prastumia“. Apskritai mokslo sklaidai įstatymuose turi būti atskira eilutė, skiriami atskiri pinigai.

Kadangi nesame turtinga valstybė ir negalim tikėtis iš valstybės tokios paramos, neturim mes tiek pinigų.

Be to, kiti dalykai, pavyzdžiui, studijų rengimas, taip pat yra brangūs, o sklaida, mano manymu, nėra didžiausios svarbos dalykas, nors ir labai svarbus“, – aiškina prof. A. Kareiva.

„Stokholmo universitete dauguma magistrantų, doktorantų yra kilę iš Rytų šalių, o ne iš Švedijos. Taline tendencijos irgi panašios.

Vadinasi, problemos visur tos pačios – ne tik Lietuvoje chemijos mokslas yra mažiau žinomas negu kiti. Nors chemijos žinovai reikalingi bet kokiai pramonės sričiai, gamybai, žmogiškųjų išteklių problemą turi visa Europa.

Be to, universitetai negali varžytis mokslininkų atlyginimais su privačiomis įmonėmis, tad tai labai didelis minusas doktorantams“, – sako prof. A. Kareiva.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Paskelbti trys chemijos Nobelio premijos laureatai (video)
  2. Vilniaus universitetas Nobelio premijos lūkesčius atideda netolimai ateičiai
  3. Atvyksta fizikos Nobelio premijos laimėtojas
  4. VU mokslininko vardas tarp kvantinės chemijos korifėjų
  5. Būsimiems medikams reikės ir chemijos žinių
  6. VU chemikai: Nobelio premijos laureatų darbai ateityje padės sukurti molekulinius robotus
  7. Europa investuoja į sveiką lietuvių senatvę
  8. Vilniaus universitetas atveria vartus į LDK istoriją
  9. Vilniaus universitete darbą pradeda mokslininkai iš Ukrainos
  10. Naujuosiuose mokslo centruose bus pristatoma pasaulinio garso paroda „CERN: Accelerating Science“
  11. Vilniaus universitetas dalins diplomus „Už Ačių“
  12. Pokalbyje – netikėti mokslininkų patarimai jauniesiems mokslininkams
  13. VU Didžiajame kieme – mokslo piešinių paroda „Mokslas, atgijęs mene“
  14. Vilniaus universitetas aštuntą kartą iš eilės pripažintas geriausiu šalies universitetu
  15. Didžiausi magistrantūros studijų privalumai, kurie pravers ateityje

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Astronomas, geofizikas hidrologas inž. Romualdas Zubinas says:
    4 metai ago

    ROMUALDAS ZUBINAS – TREČIOJO IR KETVIRTOJO ŽEMĖS AŠIES FIZINIŲ JUDĖJIMŲ ATRADĖJAS!
    BŪTINA ŽINOTI, KAD PIRMĄJĮ IR ANTRĄJĮ ŽEMĖS AŠIES FIZINĮ JUDĖJIMĄ ATRADO MYKALOJUS KOPERNIKAS! AMEN”.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kęstutis Budrys
Lietuvoje

K. Budrys Briuselyje pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, spaudimą Rusijai

2026 07 13
Elektra
Lietuvoje

ESO primena kasant žemę laikytis saugumo

2026 07 13
Telefonas
Lietuvoje

Sukčiai siunčia laiškus ir žinutes prisidengdami „Sodros“ vardu

2026 07 13
Valstybės kontrolė
Lietuvoje

Valstybės kontrolė su savivaldybių kontrolieriais pradeda neformaliojo švietimo auditą

2026 07 13
Pasienis su Baltarusija
Lietuvoje

Saugoti Latvijos sienos su Baltarusija vyks dar viena Lietuvos pasieniečių grupė

2026 07 13
Saulės elektrinė
Lietuvoje

Energetikos bendrijas jau įsteigė 14 savivaldybių

2026 07 13
Karinė technika
Lietuvoje

Prasideda Lietuvos kariuomenės pratybos „Dragūnų įniršis 26“

2026 07 13
Laikrodis su žemaitiškais užrašais
Kalba

Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai

2026 07 13
Valdovų rūmų muziejus
Kultūra

Valdovų rūmai pateko į vieno įtakingiausių pasaulio leidinių patarimų sąrašą

2026 07 13
Varėna pristato naują turizmo įvaizdį
Gamta ir žmogus

Varėna pristato naują turizmo įvaizdį – vietos, kur galima išgirsti save

2026 07 13
Išmoka
Lietuvoje

„Sodra“: ką svarbu prisiminti pasitraukiant iš antros pensijų kaupimo pakopos?

2026 07 12
Nidos autobusų stotis
Lietuvoje

Atnaujinta Nidos autobusų stotis, daugėja pasirinkimų keliaujantiems

2026 07 12

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • Amy Goodman ( Democracy Now!) apie K. Budrys Briuselyje pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, spaudimą Rusijai
  • +++ apie Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai
  • Tadas apie Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Liepos 14-osios horoskopas: jaunatis kvies pradėti tai, kam ilgai nesiryžote
  • Kodėl buto įrengimą verta patikėti profesionalams?
  • K. Budrys Briuselyje pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, spaudimą Rusijai
  • ESO primena kasant žemę laikytis saugumo

Kiti Straipsniai

Saulėtekis virš ramaus ežero ir medinis lieptas, ant kurio tarp lentų prasikala jaunas augalas – naujos pradžios ir ryžto simbolis.

Liepos 14-osios horoskopas: jaunatis kvies pradėti tai, kam ilgai nesiryžote

2026 07 13
Kęstutis Budrys

K. Budrys Briuselyje pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, spaudimą Rusijai

2026 07 13
Pasienis su Baltarusija

Saugoti Latvijos sienos su Baltarusija vyks dar viena Lietuvos pasieniečių grupė

2026 07 13
Karinė technika

Prasideda Lietuvos kariuomenės pratybos „Dragūnų įniršis 26“

2026 07 13
Ar gintaras tikrai yra Lietuvos auksas?

Ar gintaras tikrai yra Lietuvos auksas? Geologai šį posakį vertina atsargiau

2026 07 13
Medėja Šalkutė ir Monika Gulbickytė Indijoje

Indiją iš arti pažinusios VU studentės: „Šalies tikrovė gerokai įvairesnė už jos įvaizdį Europoje“

2026 07 13
Valdovų rūmų muziejus

Valdovų rūmai pateko į vieno įtakingiausių pasaulio leidinių patarimų sąrašą

2026 07 13
Retrovirusai

„Galbūt“,, „Ūsinis“, „Barstukas“: kaip šie pavadinimai atsidūrė pasaulinėse virusų duomenų bazėse?

2026 07 13
Varėna pristato naują turizmo įvaizdį

Varėna pristato naują turizmo įvaizdį – vietos, kur galima išgirsti save

2026 07 13
Du žmonės ramiai kalbasi prie medinės sodybos vasaros saulėlydžio metu Lietuvos kaime.

Liepos 13-osios horoskopas: seni pokalbiai gali tapti naujų sprendimų pradžia

2026 07 12

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
  • Amy Goodman ( Democracy Now!) apie K. Budrys Briuselyje pabrėžė tolesnę paramą Ukrainai, spaudimą Rusijai
  • +++ apie Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai
  • Tadas apie Pristatytas išskirtinis laikrodis: vietoje anglų kalbos – žemaitiški užrašai
  • +++ apie G. Navaitis. Tuštėjanti Lietuva: kas paskatintų gimstamumą?
Kitas straipsnis
Rusijos invazija. Ukrainos kariai

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 23 12:02

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | DARBO SKELBIMAI

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Horoskopai
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai