Sekmadienis, 13 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Mokyklų pertvarka savivaldybėse: klausimai ir atsakymai

www.alkas.lt
2022-02-24 09:00:50
3
Mokyklų pertvarka savivaldybėse: klausimai ir atsakymai

Mokyklų pertvarka savivaldybėse: klausimai ir atsakymai | A. Žuko nuotr.

Kodėl priimti Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai?

Norima sukurti geriausias sąlygas visiems mokiniams kokybiškai mokytis, o mokytojams – dirbti normaliais krūviais ir gauti adekvačius atlyginimus.

Vyriausybės sprendimo dėl mokyklų tinklo stiprinimo tikslas – sumažinti kokybės skirtumus tarp mokyklų, pagerinti kokybiško ugdymo prieinamumą, užtikrinti mokiniams dalykų ir būrelių pasirinkimą.

Mažose klasėse III–IV gimnazijų klasių mokiniai neturi daug variantų, ką rinktis iš pasirenkamųjų dalykų sąrašo, renkasi tik minimumą, kurį išgali pasiūlyti mokykla.

Nedidelės ir popamokinių užsiėmimų pasirinkimo galimybės. Į nedideles mokyklas sunku pritraukti mokytojų, nes nėra galimybės sudaryti tenkinantį darbo krūvį – daugelis dirba mažesniu nei pusės etato krūviu, todėl negali gauti gero atlyginimo.

Mokytojui 0,9 etato ir didesnis krūvis dažnai susidaro tik tada, kai mokykloje mokosi apie 400 ir daugiau mokinių.

Kokie nauji reikalavimai mokykloms atsiranda nuo rugsėjo 1 d.?

Neformuojamos jungtinės 5–8 klasės, kai kartu mokosi skirtingų klasių mokiniai.

5–8 klasėje turėtų mokytis ne mažiau kaip 8 mokiniai. Gali pasitaikyti atskirų atvejų, kai mokyklos vienoje klasėje mokinių skaičius mažesnis negu 8 mokiniai. Tokiu atveju tą vieną klasę bus galima formuoti ir finansuoti savivaldybės lėšomis.

Mažos mokyklos, turinčios iki 60 mokinių, pertvarkomos į padalinius arba sujungiamos į jungtines mokyklas. Yra keletas jau veikiančių ir pasiteisinusių variantų.

Pvz., Pasvalio r. savivaldybėje – mokykladaugiafunkcis centras: viename darinyje veikia vaikų dienos centras, visos dienos mokykla, bendruomenių namai, vasarą rengiamos vaikų užimtumo programos.

Prienų rajone – mokykla su specialiojo ugdymo skyriumi – tos pačios savivaldybės, tos pačios mokyklos dalis vaikų ugdomi bendrosiose klasėse, dalis – lavinamosiose, rengiamos bendros veiklos.

Jungtinė mokykla Šiaulių rajone: kelios mokyklos sudaro vieną juridinį vienetą, valdymo procese dalyvauja lygiavertėmis sąlygomis, vykdomos svarbios švietimo paslaugos pagal vietovę, rengiamos bendros veiklos.

Taip pat įteisinta ir gali būti rengiama bendra, kelių savivaldybių išlaikoma mokykla, pasirašoma kelių mokyklų jungtinės veiklos sutartis.

Maža mokykla neišgali pasiūlyti mokiniams ne tik daugiau pasirenkamųjų dalykų, bet dažnai stokoja ir įvairios įrangos, laboratorijų, neformaliojo vaikų švietimo galimybių.

Kaip rodo savivaldybių patirtis, jungtinės mokyklos dalijasi visais ištekliais, mokiniai reguliariai pavežami iki laboratorijų, popamokinių užsiėmimų. Koks kiekvienai savivaldybei geriausias variantas, nusprendžia ji pati.

Kodėl vis reikia keisti mokyklų tinklą?

Mokyklų tinklas – įstaigų išsidėstymas savivaldybės teritorijoje – nuolat kinta dėl demografinių priežasčių. Mokyklų steigėjos savivaldybės kasmet atnaujina mokyklas, jei yra poreikis – kuria naujas mokyklas, paprastai didžiuosiuose miestuose, kur gyventojų skaičius auga.

Deja, tendencijos augimo nerodo. Kasmet duris atveria keliomis dešimtimis mažiau mokyklų, ypač kaimiškose vietovėse. 2016–2020 metais kas aštuonias dienas buvo uždaroma po vieną mokyklą.

Galima laukti, kol mokykla visai nebeturės vaikų, tačiau tokiu atveju paskutinieji likę mokiniai tampa padėties įkaitais.

Kodėl negali veikti kelis ar keliolika mokinių turinčios mokyklos?

Ugdymas nėra tik mokymas skaičiuoti ir rašyti. Tai ir socialiniai įgūdžiai, bendravimas su kitais, būreliai, akiračio plėtra. O tam reikia daugiau vaikų, naujoviškų mokymo priemonių, sporto salių, atskirų dalykų mokytojų.

Visa tai neįmanoma labai mažoje mokykloje, vaikui nesudaromos galimybės tobulėti ir pasiekti tokių pačių pasiekimų kaip jo bendraamžiams didesnėje ir aprūpintoje mokykloje.

Mažoje mokykloje neužtikrinama ir švietimo pagalba. Tam, kad mokykla turėtų psichologo, socialinio mokytojo ar kito švietimo pagalbos žinovo etatus, joje turėtų mokytis 400 vaikų.

Neretai mažesnėse mokyklose šie žinovai dirba dalimi etato, bet ten, kur vaikų tik keliolika visoje mokykloje, – žinovų pagalba tampa sunkiai prieinama.

Ne pirmus metus stebimas atotrūkis tarp miesto ir kaimo mokinių pasiekimų, kai kur tas skirtumas gana ryškus net tarp tos pačios savivaldybės skirtingų mokyklų.

Pvz., palyginus tarptautinio penkiolikmečių mokinių pasiekimų tyrimo 2018 m. duomenis, skaitymo gebėjimų Lietuvos mokinių vidurkis – 480 taškų, kaime besimokančių mokinių – vos per 440, matematikos gebėjimai dar labiau nutolę nuo Lietuvos mokinių vidurkio.

Nuo 2018 metų šalies mokinių pasiekimų rezultatai gerėjo, tačiau kaimo mokyklose kreivė krypo žemyn.

Kaime dešimtą klasę baigiančių mokinių, pasiekusių matematikos pagrindinį ir aukščiausią pasiekimų lygį, dalis yra apie 10 proc. mažesnė nei jų bendraamžių miestų mokyklose ir apie 25 proc. mažesnė nei didmiesčiuose.

Tokiems vaikams užsiveria dalis galimybių, kurias turi jų bendraamžiai.

Ar yra numatytos išimtys, kada 5–8 klasėje galima sudaryti mažesnes negu 8 mokinių klases ir gauti valstybės finansavimą?

Tokią išimtį turės tautinių mažumų mokyklos, taip pat Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose esančios mokyklos lietuvių kalba, mokyklos Neringoje miesto savivaldybėje, nes šios mokyklos yra labai nutolusios nuo kitų, nėra galimybės mokinius vežti į kitas artimesnes mokyklas.

Tad joms leidžiama formuoti mažesnes, nei nustatyto dydžio klases, išlaikant dabartinį finansavimą. Tačiau nuo 2023–2024 m. m., jeigu klasėje mokysis tik 1–4 mokiniai, tokios klasės nebus finansuojamos, jeigu 5–7 mokiniai – finansuojamos skiriant pusę sumos, o kitą dalį turės pridėti savivaldybė.

Švietimas | Asociatyvi nuotr.

Ar nuo rugsėjo 1 dienos dar bus galima sujungti pradines klases?

Taip, nuo 2022 metų rugsėjo galima sujungti ne daugiau kaip dvi pradines klases. Patariama jungti gretimas klases.

Ar kas nors keičiasi formuojant 9–10 klases?

Kaip ir anksčiau, šios klasės nejungiamos, taikomi tokie patys klasės formavimo kriterijai bei išimtys, kaip ir 5–8 klasėse.

Kokios taisyklės ir išimtys nuo ateinančio rugsėjo numatytos III–IV gimnazijos klasėms?

Gimnazijose sudaromos ne mažiau kaip dvi III gimnazijos klasės.

Vieną III gimnazijos klasę leidžiama sudaryti  šioms mokykloms, tik patariama, kad joje mokytųsi ne mažiau kaip 21 mokinys (mažiausias skaičius klasėje – 12 mokinių):

kaime ar mieste esančiai vienintelei gimnazijai tautinės mažumos kalba, lietuvių ir tautinės mažumos kalba ar tautinių mažumų kalbomis, jeigu III gimnazijos klasėje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių;

dviem ar trims savivaldybės gimnazijoms skirtingomis mokomosiomis kalbomis, jeigu III gimnazijos klasėje mokosi ne mažiau kaip 12 mokinių;

specialiosioms, sanatorijų, ligoninių gimnazijoms, Vilniaus lietuvių namams, nepilnamečių tardymo izoliatoriaus ir pataisos įstaigos mokykloms, tardymo izoliatoriaus, pataisos įstaigos suaugusiųjų mokykloms;

vienintelei gimnazijai savivaldybėje;

gimnazijai, jeigu ji nuo artimiausios gimnazijos nutolusi daugiau kaip 30 km;

gimnazijai, vykdančiai specializuoto ugdymo krypties programas;

kaimo gyvenamojoje vietovėje esančiai gimnazijai; gimnazijos struktūriniame padalinyje (skyriuje, filiale) esančiai gimnazijai;

gimnazijai, priskirtai miesto pakraščio mokyklai, ir pasienio ruože esančiai gimnazijai;

gimnazijai, vykdančiai suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą.

Nuo 2024 metų patarimas dėl 21 mokinio III gimnazijos klasėje taptų privalomu kriterijumi specializuoto ugdymo krypties programas vykdančioms gimnazijoms, kaimo gimnazijoms, gimnazijų filialams, taip pat miesto pakraščio, pasienio ruožo gimnazijoms, suaugusiųjų vidurinio ugdymo programas vykdančioms gimnazijoms.

Patariama, kad būtų sudaromos dvi III gimnazijos klasės, kuriose iš viso mokytųsi ne mažiau kaip 31 mokinys.

Kitaip tariant, jei sudaromos dvi klasės, jose gali mokytis mažiau negu po 21 mokinį, – per abi klases turėtų būti bent 31.

Nuo 2026–2027 mokslo metų jau visose mokyklose, kuriose išimties tvarka bus galima sudaryti vieną III gimnazijos klasę, mažiausias mokinių skaičius joje turės būti 21.

Patariama, kad būtų sudaromos dvi III klasės, kuriose iš viso mokytųsi ne mažiau kaip 31 mokinys.

Kaip bus pavežami vaikai į mokyklas? Ar užteks geltonųjų autobusų?

Mokykliniais autobusais, maršrutiniais autobusais ir privačiu transportu į mokyklas kasdien vyksta 63,5 tūkst. vaikų.

Švietimo valdymo informacinės sistemos (ŠVIS) duomenimis, iš jų maršrutiniais autobusais į mokyklas atvyksta 26,2 tūkst. mokinių, geltonaisiais autobusais į mokyklas pavežami 22,5 tūkst. vaikų, privačiu transportu – 10 tūkst. vaikų.

2022 m. valstybės biudžete mokiniams pavėžėti numatyta 6 mln. Eur, dar 5 mln. Eur skiriama savivaldybių iniciatyvoms stiprinti mokyklų tinklą – šias lėšas taip pat galės naudoti mokiniams pavėžėti, taip pat numatyti kitas priemones, gerinančias ugdymo kokybę.

Mokiniams pavėžėti numatytos lėšos bus paskirstytos savivaldybėms, o savivaldybės spręs, ar joms pirkti autobusus, ar pirkti pačią paslaugą, ar apmokėti kelionės į mokyklą išlaidas.

Ar mokyklų tinklo pokyčiai privers uždaryti mokyklas?

Tinklo stiprinimo tikslas yra sudaryti vienodas galimybes visiems mokytis geroje mokykloje. Mokyklų skaičius mažėja pirmiausia dėl demografinių pokyčių.

Tačiau pokyčius reikia planuoti, jiems ruoštis, o ne laukti kol mokykloje nelieka vaikų. Sprendimai dėl gimnazijų gali būti labai įvairūs.

Tai priklausys nuo savivaldybių tarybų sprendimų, kiek gimnazijų taps progimnazijomis ar pagrindinėmis mokyklomis, t.y, pakeis savo statusą ir tęs veiklą.

Ar šie pokyčiai daromi tam, kad būtų sutaupyta lėšų?

Pokyčiams įgyvendinti per trejus metus planuojama skirti apie 49 mln. eurų.

Apie 26 mln. eurų kainuotų autobusai, savivaldybėms skatinti pertvarkyti tinklą būtų skiriama 15 mln. eurų, iš darbo išeinančių mokytojų kompensacijoms ir mokytojams pritraukti – 8 mln. eurų.

Milijonai investuojami į tai, kad daugiau vaikų turėtų kokybiško mokymosi galimybę.

Ar priimant taisyklių pokyčius buvo tariamasi su savivaldybėmis ir švietimo bendruomene?

Rengdama atnaujintus mokyklų tinklo bruožus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija konsultavosi su savivaldybėmis ir švietimo bendruomene, įvertintos pastabos ir patarimai.

Pokyčiai rūpestingai daug kartų pasverti, apgalvoti, nukreipti į vaikų ateitį – kad kiekvienam vaikui būtų užtikrintos geriausios mokymosi sąlygos, nepriklausomai nuo to, kur jis gyvena ar kokia jo šeimos socialinė padėtis.

Tiek kaime, tiek mieste gyvenantis vaikas turi teisę gauti lygiavertį kokybišką išsilavinimą. Miestelio gimnaziją baigiantis jaunuolis turi turėti tokį pat įvairių dalykų pasirinkimą kaip ir gyvenantis mieste.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. I. Kačinskaitė-Urbonienė. Skambi Tūkstantmečio mokyklų pertvarka skaudžiai kirs regionams
  2. Daugiau mokyklų galės gauti kokybės krepšelį
  3. Pradedama kurti vieno langelio būdu veiksianti suaugusiųjų švietimo platforma
  4. Valstybė skiria paramą privalomam ikimokyklinukų iš socialiai jautrių šeimų ugdymui
  5. Kviečiama siūlyti nusipelniusius Meilės Lukšienės apdovanojimo
  6. Įteiktos svarbiausios mokytojų premijos
  7. Siūloma didinti lietuvių kalbos statusą užsienio lituanistinėse mokyklose
  8. Profesinės mokyklos laukia stojančiųjų
  9. Vyriausybės paramą studijoms mūsų šalyje galės gauti iki 110 gudų
  10. Pratęsus karantiną, mokymo įstaigų darbas nesikeičia
  11. Švietimo, mokslo ir sporto sričiai Vyriausybė papildomai numato beveik 26 mln. eurų
  12. Švietimo įstatymo pataisa atvers kelią įvairesnėms neformaliojo švietimo mokykloms
  13. Neformaliojo švietimo atstovai: Vaikų psichologinė būklė pasiekė pavojingą ribą
  14. Parengtas Etninės kultūros bendrosios ugdymo programos projektas
  15. Lietuva skirs lėšų užsienio lituanistinėms mokykloms išlaikyti, rengs mokinių pasiekimų vertinimą

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Kviečia gelbėtoją says:
    3 metai ago

    Dėl Trakų rajono švietimo įstaigų pertvarkos – protestas prie Vyriausybės
    – diena.lt/naujienos/lietuva/salies-pulsas/del-traku-rajono-svietimo-istaigu-pertvarkos-protestas-prie-vyriausybes-1071117

    Kaip ir turi būti – kviečia kaimynę…
    – diena.lt/sites/default/files/styles/940×000/public/Vilniausdiena/Vartotoju%20zona/valdask/20220330igphoto0074.jpg?itok=R3K1Ed3q

    Atsakyti
  2. NUORODOS says:
    3 metai ago

    • Reforma ar tiesiog naikinimas?
    − respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/prie-vyriausybes-susirinko-pries-mokyklu-naikinima-pasisakantys-tautiniu-mazumu-atstovai/
    (Plkatas kaltina ir genocidu. Pasisako ir buv. min-ras Narkevičius)
    • Eugenijus JOVAIŠA: „Tūkstantmečio mokyklos“ – pavojingas socialinis eksperimentas, vedantis į vienų elitizmą, kitų mažaraštystę ir galutinį regionų sunykimą
    − respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/eugenijus-jovaisa-tukstantmecio-mokyklos—pavojingas-socialinis-eksperimentas-vedantis-i-vienu-elitizma-kitu-mazarastyste-ir-galutini-regionu-sunykima/
    Bet šito − nestokosime −
    • Laisvės partija kuria narkomanams rojų
    − respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/laisves-partija-kuria-narkomanams-roju/
    „Naujausi teisingumo ministrės Evelinos Dobrovolskos pristatyti Baudžiamojo kodekso pataisymai suglumino net viską mačiusius – narkotikų kontrabanda išbraukiama iš kontrabandos apibrėžimo.“
    Plačiau apie tai skaitykite ketvirtadienio „Vakaro žiniose“.

    Atsakyti
    • Švietimo reikalai says:
      3 metai ago

      Siūloma gerokai plačiau vertinti absolvento brandą
      – respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/lietuvos_politika/siuloma-gerokai-placiau-vertinti-absolvento-branda/
      • Eugenijus JOVAIŠA: „Tūkstantmečio mokyklos“ – pavojingas socialinis eksperimentas, vedantis į vienų elitizmą, kitų mažaraštystę ir galutinį regionų sunykimą
      − respublika.lt/lt/naujienos/nuomones_ir_komentarai/bus_isklausyta/eugenijus-jovaisa-tukstantmecio-mokyklos—pavojingas-socialinis-eksperimentas-vedantis-i-vienu-elitizma-kitu-mazarastyste-ir-galutini-regionu-sunykima/

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.
Kultūra

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas
Kalba

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus
Gamta ir žmogus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis
Lietuvoje

Liberalas prašo Seime tirti Kauno mero ryšius

2025 07 11
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Darbai Klaipėdos atgimimo aikštėje juda į priekį

2025 07 11
Mopedas
Lietuvoje

Siūloma mopedų vairuotojams laikyti praktikos egzaminą

2025 07 11
„Bitė“
Lietuvoje

Laikinai neveiks kai kurios „Bitės“ paslaugos, ryšys nesutriks

2025 07 11
Raminta Popovienė
Lietuvoje

Dėl valstybinių brandos egzaminų liberalai kviečia ministrę

2025 07 11

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Reikia STOP ženklo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • LDK istorija klastojama? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI) PAPILDYTA
  • Mikas apie Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kas labiausiai kenkia mūsų apsauginiam odos sluoksniui?
  • Koks sportas naudingiausias sveikatai?
  • Kas išduoda skysčių trūkumą ir kaip sau padėti?
  • Rožiniai gali būti ne tik šaltibarščiai

Kiti Straipsniai

Tris vasaros savaitgalius atgis senasis Kleboniškių kaimas | daugyvenesmuziejus.lt nuotr.

Tris vasaros savaitgalius atgis senasis Kleboniškių kaimas

2025 07 12
UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius | vstt.lrv.lt nuotr.

UNESCO sesijoje Lietuva pristatė paveldo apsaugos pokyčius

2025 07 12
Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones, įstaigas

Valstybinė kalbos inspekcija šių metų pirmą pusmetį patikrino 25 įmones

2025 07 12
ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

ES švelnins toksiškų, vėžį sukeliančių medžiagų naudojimo kosmetikoje apribojimus

2025 07 12
LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių

LNM Istorijų namuose – šeimų savaitgalis: nuo karūnų gaminimo užsiėmimų iki dvaro šokių

2025 07 11
Istorinio Lietuvos partizanų pasiuntinių į Vakarus susitikimo vieta – restoranas „Berns“, Berzelii park, Stokholmas

Ar žinote, kur Švedijoje slypi Lietuvos istorijos pėdsakai?

2025 07 11
Abiturientai

Abiturientams, norintiems pradėti karjerą iškart po studijų, siūloma rinktis kolegijas

2025 07 11
Žvejyba

Svarbūs pokyčiai žvejybos sektoriuje: atnaujintas Žuvininkystės įstatymas

2025 07 11
Prof. Vytautas Radžvilas | Asmeninė nuotr.

Nacionalinis susivienijimas: Čekiukų skandalas – Prezidento principingumo testas

2025 07 10
Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

Liepą Kintų muzikos šventėje – Čiurlionis ir jo įkvėptieji

2025 07 10

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • Reikia STOP ženklo apie V. Sinica. Nesimokykime lietuviškai
  • LDK istorija klastojama? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 5‑oji diena (VI) PAPILDYTA
  • Mikas apie Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas
  • Mikas apie Z. Tamakauskas. Svarbiausius klausimus turi spręsti Tauta, o ne Konstitucinis Teismas
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Prezidentas Gitanas Nausėda | lrp.lt nuotr.

Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kreipimasis dėl Rusijos karinės agresijos Ukrainoje

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai