Vyriausybei nusprendus karantiną pratęsti nuo lapkričio 29 d. iki gruodžio 17 d., švietimo įstaigų darbo pobūdis nesikeičia. Kaip ir iki šiol, ikimokyklinio, priešmokyklinio amžiaus vaikai, pradinių klasių mokiniai, taip pat specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ugdomi kontaktiniu įprastu būdu. 5-12 klasių mokiniai, taip pat mokiniai profesinio mokymo įstaigose, studentai aukštosiose mokyklose mokysis, studijuos nuotoliniu arba mišriu būdu. Kokį būdą rinktis, apsisprendžia pati mokykla arba jos steigėjas, bendrojo ugdymo mokyklų atveju dažniausiai tai yra savivaldybės, praneša Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
Ikimokyklinis, priešmokyklinis ugdymas. Vyksta įprastu, kontaktiniu, būdu. Vaikams ugdymo proceso metu neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Vaikai gali lankyti tik tą pačią grupę toje pačioje patalpoje, auklėtojas ar priešmokyklinio ugdymo pedagogas tą pačią dieną gali dirbti tik vienoje grupėje. Bendros veiklos kelioms grupėms nėra organizuojamos. Jeigu vaikai naudojasi bendromis patalpomis, pvz., muzikos ar sporto sale, po kiekvienos grupės užsiėmimo patalpos išvėdinamos ir dezinfekuojamos. Vaikai maitinami taip pat grupės patalpose, o jeigu valgykloje, – vienu metu gali valgyti tik viena grupė pagal iš anksto parengtą grafiką.
Pradinis ugdymas. Vyksta įprastu, kontaktiniu, būdu. Vaikams per pamokas neprivaloma dėvėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Bendros veiklos kelioms grupėms nėra organizuojamos. Jeigu mokiniai naudojasi bendromis patalpomis, po kiekvienos klasės, grupės užsiėmimo patalpos išvėdinamos ir dezinfekuojamos.
Pailgintos dienos grupę gali lankyti tik tos pačios klasės (grupės, srauto) mokiniai.
Pradinis ugdymas nuotoliniu būdu gali būti organizuojamas tik savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro teikimu įvedant įstaigoje infekcijų plitimą ribojantį režimą. Tokiu atveju tėvams yra mokamos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nustatytos išmokos.
Pagrindinis, vidurinis ugdymas. 5-12 klasių mokiniai mokosi nuotoliniu arba mišriu būdu: dėl mokymosi formos apsisprendžia mokykla arba mokyklos steigėjas – dažniausiai tai savivaldybė. Jei sudėtinga ugdymą organizuoti nuotoliniu būdu, gali būti derinamas nuotolinis ir kontaktinis ugdymas.
Derinant nuotolinį ir kasdienį mokymo būdą mokymo būdai gali būti keičiami įvairiai: nuotoliniu mokosi klasė, klasių srautas ar vyksta viena ugdymo programa, pavyzdžiui, vidurinis ugdymas (III – IV gimnazijos klasės). Keičiant mokymosi būdus, būtina išlaikyti proporcingumą, pvz., 5, 6 klasės mokiniai dvi savaites mokosi nuotoliniu būdu, kitą tokį patį laiko tarpą kasdieniu būdu.
Kai mokomasi ne nuotoliniu būdu, o mokykloje, turi būti maksimaliai ribojami skirtingų mokinių kontaktai tiek per pamokas, tiek po pamokų. Mokiniai turi mokytis toje pačioje klasėje, mokytojai turi ateiti į klasę, o ne mokiniai eiti pas mokytojus. Taip pat laikomasi kitų operacijų vadovo nustatytų reikalavimų.
Per karantiną rekomenduojama nevykdyti kontaktiniu būdu aktyvių veiklų, kurių negalima atlikti dėvint kaukes (pvz., susijusių su sportu, dainavimu, šokimu ir pan.). O jei jos vyksta, tarp dalyvių turi būti užtikrinamas ne mažesnis nei 2 metrų atstumas.
Neformalusis švietimas. Neformaliojo vaikų švietimo programos gali vykti įprastai kontaktiniu būdu šiais atvejais:
- tose mokyklose, kuriose neformalusis švietimas yra arba tos mokyklos ugdymo plano, arba pailgintos dienos grupių, arba visos dienos mokyklos veiklos dalis;
- jeigu užsiėmimai organizuojami lauke, užtikrinant dviejų metrų atstumą. Šiuo atveju dalyvių skaičius neribojamas;
- per individualius mokytojo ir mokinio užsiėmimus, laikantis 2 m atstumo, kitų saugos reikalavimų;
- kai programos vykdomos mokytojo, dirbančio tik su viena, ne didesne kaip 5 mokinių grupe, ir tik vienoje įstaigoje, patalpose užtikrinant 10 m2 plotą vienam mokiniui.
Neformaliojo vaikų švietimo veiklos, jeigu jos vyksta kontaktiniu būdu, turi būti vykdomos laikantis grupių izoliacijos principo: užtikrinama, kad vaikai nuolatos dalyvautų tos pačios grupės veiklose, būtų išvengiama skirtingų grupių vaikų kontakto bei vaikų kontakto su pašaliniais, veiklose nedalyvaujančiais asmenimis. Jei to padaryti neįmanoma, turi būti ribojamas kontakto laikas ne ilgiau nei 15 min.
Švietimo pagalba. Švietimo pagalbos specialistų konsultacijos gali būti teikiamos ir nuotoliniu, ir įprastai.
Kai švietimo pagalbos specialistai konsultuoja tiesiogiai, konsultacijos turi būti teikiamos tik tos pačios klasės (grupės, srauto) mokiniams. Po kiekvienos konsultacijos patalpos turi būti vėdinamos, dezinfekuojami liečiami paviršiai ir naudotos priemonės.
Specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, daroma išimtis – specialiąsias mokyklas, bendrojo ugdymo mokyklų specialiąsias klases ar pirminio profesinio mokymo kartu su socialinių įgūdžių programas – jie lanko įprastai.
Preliminariais iš mokyklų ir savivaldybių gautais duomenimis, šiuo metu daugiau kaip pusė bendrojo ugdymo mokyklų (58 proc.) yra pasirinkusios mišrų ugdymo būdą, daugiausia tos, kurios turi pradinių klasių. Tik nuotoliniu būdu dirba 30 proc. mokyklų, daugiausiai iš jų keturmetės gimnazijos, tik kontaktiniu – 12 proc., dauguma iš jų pradinės ir specialiosios mokyklos.
Mokyklų pateiktais duomenimis, šiuo metu serga apie 700 mokinių, tai sudaro 0,2 proc. nuo bendro 450 tūkst. ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo mokinių, ir apie 600 pedagogų, t.y. apie 1,3 proc. nuo visų 45 tūkst. pedagogų.
