Kauno marių regioninio parko direkcija pradėjo vykdyti žiemojančių šikšnosparnių apskaitą šių žinduolių apsaugai skirtose teritorijose, daugiausiai Kauno tvirtovės fortuose.
Šie fortai jau seniai pripažinti viena svarbiausių šikšnosparnių žiemaviečių Lietuvoje ir yra įtraukti į tarptautinės svarbos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“.
Iš Lietuvoje aptinkamų šikšnosparnių rūšių Kauno marių regioniniame parke užregistruotos 7. Ne visos jos yra vienodai gausios. Prie dažniausiai sutinkamų tiek parke, tiek šalyje galima priskirti vandeninį pelėausį ir Natuzijaus šikšniuką.
Šikšnosparniams gyventi šiltuoju metų laiku šiame regioniniame parke sąlygos yra tikrai geros, nes čia sutinkami įvairūs biotopai, prie vandens yra miškingų vietų, nemažai vabzdžių.
Pasak Kauno marių regioninio parko specialistų, jei dar prieš porą dešimtmečių šių žvėrelių į Kauno žiemavietes susirinkdavo po kelis tūkstančius, tai pastaruoju metu jų gausa yra sumažėjusi. Juos dažnai trikdydavo ir fortuose besilankantys lankytojai.
Pernai viename forte buvo įrengtos grotos, užtikrinančios, kad žiemojimo metu itin jautrių trikdymui gyvūnų miego nedrums smalsuoliai dvikojai. Šikšnosparnių žiemavietėse (fortuose) lankytis draudžiama nuo spalio iki balandžio pabaigos.
Džiugu, kad globaliai nykstantys šikšnosparniai sulaukia vis daugiau dėmesio ir pripažinimo kaip rūšis, kuri atlieka itin svarbų ekologinį vaidmenį. Prie to prisideda ir jų „advokatai“ – gamtininkai, kurie padeda išsklaidyti per daugybę amžių suformuotus mitus apie šikšnosparnius, supažindina su šiais įdomiais gyvūnėliais visuomenę.
