Vasario 18 d. 16.30 val. Jonavos kultūros centre (Žeimių g. 15) paskaita „Senieji baltų sambūriai: pamiršta sena ar sukurta nauja“ prasidės tęstinis renginių ratas „Respublikinis sutartinių festivalis SUTARYSMA“. Uždarantis baigiamasis šventės „Sutarysma“ renginys įvyks tik liepos 18 d., tačiau sutartinių garsai Jonavos kultūros centro meno galeriją užlies jau šį penktadienį, vasario 18 d., ir džiugins mus net 5 mėnesius.
Kadaise beveik išnykusios sutartinės šiandien yra gyva ir vis populiarėjanti tradicija. Įvairiuose Lietuvos miestuose žmonės buriasi į ratelius ir mokosi atlikti bei pamilti seniausiąjį mūsų tautos folklorą. Sutartinių giedojimas – tai savotiška meditacijos forma – su tuo sutiktų bet kuris, nors kartą pabuvojęs sutartinių užsiėmimuose.
Šių giesmių skambesys, mistinius užkalbėjimus primenantys refrenai ir melodijos tolygumas veikiau primena senovinę maldą nei šiuolaikinę dainą. Sutartinių ratuose kiekvienas turi galimybę patirti užburiančią ramybę, kurios taip trokštame, bei tuo pat metu pažinti aukštaičių pasididžiavimą – sutartines – pripažintas ir įvertintas net UNESCO organizacijos.
Renginiais sutilpusiais į „Respublikinį sutartinių festivalį SUTARYSMA“ siekiama sutartinių giedojimo tradiciją pateikti ne tik kaip nematerialiojo paveldo vertybę, bet ir kaip bendruomenes suburiančią ir bendravimą skatinančią gyvąją tradiciją, puoselėti jų atlikimo meną bei platesne prasme supažindinti visuomenę su baltiškąja kultūra Jonavos krašte, įtvirtinti šią kultūrą kaip Jonavos tapatybės dalį.
Praeitais metais Lietuvos kultūros tarybos suteiktas finansavimas „Sutarysmos“ renginiui padėjo tapti ne vienadiene švente, bet daugialypiu tęstiniu projektu.
Įvertinus didžiulį sutartinių poreikį ir naudą, šiais metais nuspręsta žmonėms sudaryti kuo daugiau galimybių susirinkti draugėn ir mokytis senovinių giesmių. Taip gimė sumanymas rengti jaukius penktadieninius sutartinių ratus „Ratu ratujo“.
Užsiėmimai vyks kas antrą penktadienį, iš viso jų bus 10. Šio nepaprasto papročio jonaviečius mokys etnomuzikologė, sutartinių mokytoja bei atlikėja Liuda Liaudanskaitė.
Sutartinių ratus papildys ir iš dviejų dalių sudarytas paskaitų ciklas „Senieji baltų sambūriai: pamiršta sena ar sukurta nauja“, kurio metu dar giliau leisimės į baltiškąją kultūrą ir atrasime jos atspindžius šiuose laikuose.
Pirmąją paskaitą skaitys ir visą renginių ratą užkurs profesionalus ir charizmatiškas pranešėjas – etnokosmologas, Etninės kultūros globos tarybos narys, bendruomenės „Romuva“ vaidila Jonas Vaiškūnas. Jo paprašyta papasakoti:
- Kokia yra Romuvos gyvavimo istorija? Ar sovietmečiu egzistavo kažkokia panaši veikla? O anksčiau? Kas kūrė baltiškąją religiją tokią, kokia yra šiandien: ar pavieniai entuziastai, ar poreikis kilo iš bendruomenės?
- Kuo konkrečiai yra paremta šiuo metu praktikuojama Romuvos religija? Kaip pavyko atkurti ceremonijas, aukojimo ritualus, apeigas, vedybų, krikštynų ir kt. papročius. Juk rašytinių šaltinių nėra išlikę, gal užuominų ieškoma tautosakoje, archeologiniuose radiniuose? Koks romuvos sąryšis su istorikais ir jų atliekamais tiriamaisiais darbais, pateikiamomis išvadomis, ar jie padeda, suteikia naujų įžvalgų? O galbūt ne tikslumas, ne senovės rekonstrukcija yra siekiamybė, o pačios senosios vertybės ir idėjos?
- Baltiškųjų švenčių dvasinis turinys, apeigų reikšmės. Žmogaus gyvenimo harmonijoje su gamta esmė. Švenčių tikslai? Ar visos šventės susijusios su garbinimu ir padėka gamtai, kažkokio naudos prašymu sau? Kokiu tikslu žmogus eidavo/rengdavo šventes?
- Kiek laisvės interpretacijai yra praktinėje baltų religijoje.
- Visi žinome žodžius krivis, vaidila, tačiau gal nelabai žinome, ką tai reiškia. Ar yra Romuvos bendruomenėje kažkokia griežta hierarchija? Ar skiriasi šių laikų ir baltų laikų religiniai lyderiai? Ar apeigas gali vesti kiekvienas norintis?
- Baltų religijos atspindžiai šiais laikais švenčiamų pagrindinių švenčių papročiuose ir katalikų bažnyčios atliekamose apeigose.
- Baltų dievų panteonas: ar toks pas mus egzistavo? Kas yra pagrindiniai dievai? Ar yra kažkokia hierarchija, vieni viršesni už kitus? Juk baltų dievų pavadinimų galima atrasti labai daug, net labai smulkių (pvz. Ėratinis – ėriukų globėjas). Ar tikrai jie visi – dievai – o galbūt tik tų pačių dievų skirtingi pavadinimai?
- Ar baltiškoji kultūra gali natūraliai egzistuoti šiuolaikinio miesto žmogaus gyvenime? Kokiu būdu? Ar toks gyvenimo būdas tinka plačiajai visuomenei, o galbūt tik saujelei žmonių ir tai niekuomet netaps masine kultūra?
Viliamasi, jog naujai susibūrusi sutartinių giedotojų grupelė ne tik prasmingai praleis vakarus, bet ir vasarą vyksiančioje šventėje „Sutarysma“ išdrįs pirmąjį kartą pasirodyti gyvai, sugiedoti porą sutartinių bei savo pavyzdžiu įrodyti, kad tą gali daryti kiekvienas norintis, be jokio specialaus pasiruošimo ar išlavinto balso, o vien vedamas meilės ir pagarbos savai kultūrai.
Bent 4 užsiėmimuose (paskaitose ir sutartinių ratuose) apsilankę dalyviai turės galimybę gauti kvalifikacijos kėlimo pažymėjimus už dalyvavimą praktiniuose sutartinių giedojimo mokymuose.
