Vasario 11 d. 11 val. Seime įvyks Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės (PRIG) narių – Seimo nario Valdemaro Valkiūno ir Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro ir PRIG koordinatoriaus Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime „Referendumo likimas Lietuvoje“.
Spaudos konferencijoje dalyvauja PRIG nariai Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai Bronislovas Genzelis, Egidijus Klumbys, Eimantas Grakauskas ir Audrius Butkevičius, PRIG koordinatoriai Nendrė Černiauskienė ir Tauras Jakelaitis, kiti PRIG nariai: buvęs LR Seimo narys Audrius Nakas, Aušra Blažėnienė, Janina Dovydaitienė, Danutė Jasilionienė, Kęstutis Krikštaponis, Stanislav Ladinskij, Aldas Mačiulis, Vilmantas Povilaitis, Vida Stankūnienė, Danguolė Tautvydienė, Daiva Šeškauskaitė.
Spaudos konferencijos dalyviai aptars vykstančią piliečių referendumo iniciatyva dėl Konstitucijos 9 ir 147 straipsnių pakeitimo – referendumui surengti skirtų piliečių parašų skaičiaus sumažinimo nuo dabar reikalaujamų 300 000 iki 100 000.
Nors šių metų sausio 21 diena turėjo būti paskutinė piliečiams pasirašyti už šios referendumo iniciatyvos rėmimą, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimu, dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) visuomeninei referendumo iniciatyvai darytų trukdymų, parašų rinkimo terminas buvo pratęstas iki balandžio 20 d. LVAT taip pat įpareigojo VRK, kad ši referendumo iniciatoriams suteiktų LRT laiko referendumo agitacijai.
Pasak Z, Vaišvilos žiniasklaidoje po šio teismo sprendimo įsivyravo nejauki tyla, o prieš referendumo iniciatyvą vienas po kito pradėti siundyti įvairiausi provokatoriai.
„Tad, ką darysime mes, Lietuvos piliečiai, su šia piliečių referendumo iniciatyva? Ar leisime valdžiai, kuri jos taip bijo, ją trypti ir iš jos tyčiotis?“, – klausia Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras ir PRIG koordinatorius Z. Vaišvila.
Klausimus raštu spaudos konferencijos dalyviams galima užduoti ČIA (nuoroda veiks prasidėjus spaudos konferencijai).
Išmintingiausia būtų nutraukti tą absurdišką iniciatyvą, kuri jos organizatoriams tikrai garbės nedaro. Nes parodo organizatorių nesusivokimą nei demokratijos veikime, nei aplamai Lietuvos politiniame kontekste.
Deja, nieko išmintingesnė, kaip atstovaujamoji demokratija žmonija neišrado. O tiesioginė demokratija gali neblogai veikti tik mikrovalstybėse (tokiose, kaip Senovės Graikojos poliai).
Šveicarija gal ir išimtis, tačiau tai jau labai gili politinė tradicija ir visuomenė gerokai išmintingesnė. Pvz., vykęs referendumas dėl minimalios algos didinimo ten pralaimėjo, nes tiesiog piliačiai nusprendė, kad tai būtų per didelė nešta šalies biudžetui. O kaip būtų pas mus? :)))
“Ačių” – tokių referendumų dėka jau Astravą šalia Vilniaus turime (nesunku tai paagrįsti).
Tad referendumai gali būti rengiami nebent išskirtiiniais atvejais, kai kalba eina apie naujos Konstitucijos patvirtinimą ar stojimą į į valstybių sąjungas.
Tad šį iniciatyva yra absurdiška ir tikrai garbės jos iniciatoriams nedaro.
Senokai beskaičiau tokį beviltišką nusišnekėjimą. Tikras “žemaitis”.:)