Valstybės Nepriklausomybės stipendija paskirta Marijušui Antonovičiui

Vasario 8 d. Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisija nusprendė 2022 m. Valstybės Nepriklausomybės stipendiją skirti dr. Marijušui Antonovičiui.

Marijušas Antonovičius Valstybės Nepriklausomybės stipendijos skyrimo komisijai pateikė projektą „Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos politika Baltarusijos atžvilgiu 2014–2023: lyginamoji analizė“.

Tyrimo tikslas yra, lyginant Lenkijos, Latvijos ir Lietuvos užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu po 2014 m., įvardyti mažųjų ir vidutinių galių bandymų paveikti tarptautinę sistemą bruožus ir skirtumus, taip pat nustatyti sąlygas, kada jos yra linkusios bendradarbiauti.

Šiemet Valstybės Nepriklausomybės stipendiją siekė gauti 8 kandidatai. Komisija svarstė pretendentų dr. Marijušo Antonovičiaus, dr. Tomo Baleženčio, dr. Simo Grigonio, dr. Vaidos Jurgilės, dr. Ringailės Kuokštytės, dr. Mindaugo Nefo, dr. Viktorijos Tauraitės, dr. Miglės Urbonaitės-Ubės pateiktas paraiškas.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija kasmet skiriama humanitarinių ir socialinių mokslų sričių jauniesiems mokslininkams už Lietuvos valstybingumo stiprinimui svarbius mokslo tyrimus, su jais susijusią visuomeninę veiklą ir mokslo garsinimo darbus bei varžytuvėms stipendijai gauti pateiktą įgyvendinti mokslinio tyrimo projektą.

Valstybės Nepriklausomybės stipendija įteikiama kiekvienų metų Kovo 11-ąją – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

2022 m. stipendijos gavėjas dr. M. Antonovičius gimė 1990 m. sausio 20 d. Vilniuje. Mokėsi Vilniaus licėjuje. 2012 m. baigė Ekonomikos, politikos ir tarptautinių studijų bakalaurą Vorviko (ang. Warwick) universitete Jungtinėje Karalystėje.

Po šių studijų grįžo į Lietuvą ir 2014 m. baigė Tarptautinių santykių ir diplomatijos magistro studijas Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI).

2015–2020 m. tame pačiame institute studijavo doktorantūros studijose. 2020 m. spalio 23 d. apsigynė daktaro disertaciją „Lenkijos santykiai su Rusija 2001–2013: normalizacijos bandymai“.

Po doktorantūros studijų ne tik toliau gilinosi į užsienio politikos analizę, Lenkijos užsienio politiką, bet pamažu plėtė savo tyrimų sritis.

2020 m. M. Antonovičius prisijungė prie VU TSPMI įkurtos Baltarusijos tyrimų grupės. Kartu su grupe prisidėjo prie tarptautinės konferencijos „Baltarusija po 2020 m. ir ateityje: priklausomybė nuo kelio ar atsiskyrimas nuo praeities?“ rengimo 2020 m. spalį.

Konferencijoje skaitė pranešimą apie Lenkijos užsienio politikos Baltarusijos atžvilgiu 2014–2020 m. nesėkmes.

Antonovičius skaito tarptautinių santykių teorijų paskaitas ir veda seminarus saugumo studijų įvado kursuose VU TSPMI studentams, taip pat veda užsiėmimus diplomatijos rengimo kurse.

Nuo pat doktorantūros studijų pradžios reguliariai vadovauja bakalauro, o nuo 2020 m. ir magistro studentų baigiamiesiems darbams.

Laimėtojas dalijasi mokslinėje veikloje ir dėstant įgytas žinias su Lietuvos ir tarptautine visuomene: reguliariai komentuoja Lietuvos ir Lenkijos vidaus ir užsienio politiką Lietuvos (15min.lt, lrt.lt, Lietuvos radijas, lrytas.lt, alfa.lt, Verslo žinios, Žinių radijas, IQ), Lenkijos (Tok FM, Dziennik Gazeta Prawna, Przegląd Bałtycki, Więź tinklalaidė Po prostu Wschód, Polskie radio), tautinių mažumų (Znad Wilii, Kurier Wileński, TVP Wilno, ru.delfi) žiniasklaidai, taip pat ir Suomijos, Kroatijos leidiniams.

Antonovičius dalyvauja tyrimų veikloje: parašė politinę analizę apie Lietuvos ir Lenkijos regioninio bendradarbiavimo vizijas Rytų Europos studijų centrui; bendradarbiavo su STRATA ir prisidėjo prie Lietuvos pažangos strategijos „Lietuva 2050“ megatendencijų analizės paruošimo; ruošia gaires naujai Lietuvos užsienio politikos koncepcijai.

Nuo 2014 m. M. Antonovičius yra nevyriausybinės organizacijos „Lenkų diskusijų klubas“ narys. Tai platforma, skirta Lietuvos lenkų ir lietuvių dialogui. Per savo septynerių metų veiklą klubas yra surengęs daugiau nei 50 viešų diskusijų.