Siekiant užtikrinti efektyvią ir darnią Kauno plėtrą, didinti miesto konkurencingumą bei patrauklumą Lietuvoje ir svetur, Kauno miesto taryba vienbalsiai patvirtino strateginį veiklos planą iki 2024 metų.
Numatytos 3 strateginės veiklos programos: Ekonomikos raidos skatinimo, Sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymo bei Darnaus teritorijų ir infrastruktūros vystymo, praneša Kauno savivaldybė.
Patrauklumas verslui ir turizmui
Didinant Kauno, kaip tvaraus ir pilietiško miesto, verslo ir inovacijų lyderio, modernios ir įtraukiančios kultūros centro poziciją, Ekonominės raidos programoje numatoma plėtoti infrastruktūrą, gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą bei didinti projektų žinomumą.
Trejų metų planuose miestas numatęs tęsti buvusios aviacijos gamyklos Europos prospekte konversiją į Aleksoto inovacijų pramonės parką, kuris tarps erdve mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektų vystymui, aukštos kvalifikacijos specialistų pritraukimui.
Didelis dėmesys ir toliau bus skiriamas Kauno miesto Paveldotvarkos programai, puoselėjant medinę ir mūrinę architektūrą, atnaujinant išlikusius autentiškus objektus, kurie pretenduoja būti įrašyti į UNESCO pasaulio paveldą.
Strateginiame dokumente – Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios ir Kauno kultūros centro fasadų tvarkybos darbai, dar šių metų vasarą planuojama atidaryti legendinį „Romuvos“ kino teatrą. Iki 2024 metų Kaune ketinama pradėti Dainų Slėnio atnaujinimą ir parengti M. K. Čiurlionio koncertų centro techninį projektą.
Siekiant užtikrinti kultūros prieinamumą, gyventojų ir miesto svečių įsitraukimą į kultūrines veiklas, tęsiama programa „Iniciatyvos Kaunui“, projektas „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ ir Partnerysčių programa.
Esminis kriterijus – kauniečių poreikiai
Miesto prioritetu taip pat išlieka švietimo, sveikatos ir socialinės sritys. Sumanios ir pilietiškos visuomenės ugdymo programa formuos efektyvų formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigų tinklą, investuos į sveikatos ir socialinių paslaugų plėtrą. Taip pat numatyta gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir prieinamumą visoms gyventojų grupėms.
Miestas tęs mokyklų ir darželių – S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos, Kauno lopšelių-darželių „Ežiukas“, „Šnekutis“, „Žiburėlis“ ir kitų – modernizaciją. Siekiant, kad mokymasis vyktų arčiau namų, Šilainiuose duris atvers vadinamasis Kuršių darželis, Vilijampolėje rekonstruojamas darželis Jūratės gatvėje. Visiškai naujos ikimokyklinio ugdymo įstaigos statybos prasidės ir Romainiuose, Vijūkų g.
Jaunimo užimtumui skatinti – programa „Iniciatyvos Kaunui“ finansuos kauniečių poreikius atliepiančius nevyriausybinių organizacijų ir bendruomenių projektus. Jiems kuriamos patrauklios neformaliojo ugdymo ir užimtumo didinimo programos atviruose jaunimo centruose bei kitose laisvalaikio erdvėse.
Tarp strateginių tikslų – ir įsibėgėję didieji miesto projektai: Dariaus ir Girėno stadiono statyba, tarptautinius reikalavimus atitinkančios irklavimo trasos gilinimo darbai Lampėdžių ežere ir Kauno sporto halės rekonstrukcija. Miestas taip pat tęs vandens sporto centro bei „Mokslo salos“ muziejaus statybas Nemuno saloje.
2022–2024 metais startuos ir kiti didelio masto projektai: lengvosios atletikos maniežo ir naujo baseino Panemunėje statybos bei Kauno plaukimo mokyklos baseino „Šilainiai“ rekonstrukcija.
Žalios erdvės ir miesto infrastruktūra
2022–2024 metų Kauno strategijoje numatyta toliau dirbti inžinerinio aprūpinimo, susisiekimo gerinimo, saugios ir švarios aplinkos puoselėjimo kryptimis. Mieste toliau bus tvarkomos gatvės, gerinama vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, didinamas energijos ir šilumos suvartojimo efektyvumas.
Kaunas užsibrėžęs ir toliau skatinti aktyvų laisvalaikį ir darnų judumą mieste. Tam bus tvarkomi pėsčiųjų ir dviračių takai bei toliau plečiamas jų tinklas.
Nuolatiniai priežiūros ir atnaujinimo darbai vyks žaliosiose miesto zonose: miškuose, skveruose, Ąžuolyno parke bei teritorijose aplink Dariaus ir Girėno stadioną, Santakos bei Neries krantinės parkuose.
Keista tiek darbų Kaunas prisivardinęs, o apie jų finansavimą nieko nepasako. Gal kitų valstybei uždirbtais pinigais bei iš ES gautais vien jis mano finansuotis. Be to, visas tas jo kaip miesto plėtojimasis prieštarauja regionų vystymo strategijai. Juk Kaunas yra pakankamo dydžio miestas ir jam reikalinga įtvirtinti ramų lietuvišką gyvenimą, nes, kad jis, esantis šalies viduryje, darytųsi kažkokiu dar didesniu miestu Lietuvai nėra jokio tikslo. Akivaizdu, kad regionų vystymas reiškia ne vidurio, o pakraštinių traukos centrų vystymą. Juk gyvenant be sienų taip būtų išlaikoma lietuviško gyvenimo virimas teritorijos pakraščiuose, kas Lietuvai yra aktualu. Tad visų pirma, kad mažinus lenkėjimo ar kitas įtakas, yra vystytinas Alytus, kitoje pusėje – Šiauliai, tokie miestai kaip Vilkaviškis, Tauragė, Utena, Švenčionys, Eišiškės ir panašiai. Iki milijoninio vystytinas Vilnius kaip Lietuvos sostinė, augintina Klaipėda kaip šalies jūrų uostas.
Taigi iš kur Kaunui – tokiu atveju pinigai rastųsi?