Praeitais metais Etninės kultūros globos taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą dėl užsitęsusio Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo proceso. Taryba paprašė Prezidentą paremti Mažosios Lietuvos regioninę tarybą diskusijoje su Lietuvos heraldikos komisija (LHK), kuri atmeta Mažosios Lietuvos bendruomenės pasirinktą herbo simboliką.
2022 m. sausio 11 d. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos iniciatyva Prezidentūroje įvyko pasitarimas, kuriame aptarta susiklosčiusi padėtis dėl Mažosios Lietuvos herbo.
Jame dalyvavo Prezidento kanclerė Agila Barzdienė, Prezidento vyriausioji patarėja dr. Jolanta Karpavičienė, Prezidento patarėja Simona Vilkelytė, Prezidento patarėjas Mindaugas Bundza, Prezidento kanceliarijos vyriausioji specialistė heraldikos klausimais dr. Gitana Zujienė, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė ir pirmininkės pavaduotojas Vytautas Aleksiejūnas, Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė doc. dr. Dalia Urbanavičienė, Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja doc. dr. Silva Pocytė, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, istorikas, enciklopedininkas, Mažosios Lietuvos istorijos ir lietuvių tautinio atgimimo spaudos tyrinėtojas dr. Algirdas Matulevičius.
Susitikime Mažosios Lietuvos regioninės tarybos pirmininkė V. Griškevičienė pastebėjo, kad Mažosios Lietuvos bendruomenės atstovai, siūlydami pasirinktą briedžio simbolį, į Lietuvos heraldikos komisiją ir kitas aukščiausias institucijas kreipėsi oficialiais raštais net 8 kartus. Per 8 diskusijų metus Mažosios Lietuvos bendruomenės iniciatyva atliktos dvi krašto heraldikai skirtos mokslo studijos.
Klausimas keltas keturiuose LHK posėdžiuose. V. Griškevičienės teigimu, bendruomenės nuomonė nepasikeitė – ir toliau pasisakoma už briedžio simbolį Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbe.
Doc. dr. S. Pocytė atkreipė dėmesį, kad šiai pozicijai pritaria visų krašto savivaldybių valdžios atstovai, didelė dalis kultūros organizacijų. Ieškota simbolio, kuris atspindėtų ne visą istorinę Mažąją Lietuvą, o tik šiandieninėje Lietuvoje esantį etnografinį Mažosios Lietuvos regioną. Briedžio simbolis, esą, pasirinktas apsvarsčius įvairius variantus.
Iš Mažosios Lietuvos bendruomenių atstovų pusės buvo išsakyta ir kitokia nuomonė. Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas V. Šilas teigė, kad herbas turėtų pristatyti ne tik Lietuvoje esančią Mažosios Lietuvos dalį, bet visą istorinę Mažąją Lietuvą, tad verta ieškoti ir kitų simbolių.
Pasak V. Šilo lietuvininko gyvenimas buvo neįsivaizduojamas be žirgo, kurio daug ir folklore. Jis herbo simboliu siūlė profesionalaus lietuvininko dailininko Adomo Brako vinjetėje pavaizduotą raitą lietuvininkę su Mažosios Lietuvos vėliava rankoje. Po jo kalbėjęs ilgametis Mažosios Lietuvos ir Visuotinės lietuvių enciklopedijų istorijos skyriaus vedėjas dr. A. Matulevičius tvirtai pritarė Lietuvininkės raitelės idėjai Mažosios Lietuvos herbe. Jis atkreipė visų dėmesį į tai, kad ši yra sėdinti ant išskirtinio – Trakėnų veislės žirgo.
Tas žirgas buvo išgarsėjęs toli už Mažosios Lietuvos ribų. Mažojoje Lietuvoje buvo du lietuvių raitelių pulkai su trakėnų veislės žirgais. Ant trakėnų veislės žirgų jojusios Klaipėdos krašto lietuvininkės sutikti atvykusio Prūsijos karaliaus. Tam žirgui net patys vokiečiai yra pastatę paminklą. O dėl siūlomo briedžio dr. A. Matulevičius sakė, kad briedis Rytų Prūsijos miestuose yra vokiečių sugalvotas ir dar pridėjo, kad neseniai Tilžėje rusai atstatė vokiško briedžio skulptūrą, nes, esą, abiems užkariautojams patinka galingas briedis.
Sutarta diskusiją dėl herbo pagrindinio simbolio pratęsti sausio 20 d. LHK inicijuojamame posėdyje. Prezidentūros atstovai išreiškė viltį, kad 2023 metais pažymint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-metį, Mažoji Lietuva turės galutinai suderintą ir patvirtintą heraldiką.
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė D. Urbanavičienė atkreipė dėmesį, kad ir kiti Lietuvos etnografiniai regionai rengiasi kreiptis į Lietuvos heraldikos komisiją dėl savo krašto heraldikos patvirtinimo. O kai kurie, pvz., Aukštaitija, norėtų savo heraldiką tobulinti – pakeisti kai kuriuos simbolius arba šūkį.
Parengta pagal EKGT ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pranešimus
