Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos preliminariais duomenimis, gyventojus pasieksiančios gruodžio mėnesio sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą bus vidutiniškai apie 80 proc. didesnės nei 2020-ųjų gruodį.
Atskiruose miestuose šis pokytis gali būti skirtingas.
Šį gruodį vidutinė lauko oro temperatūra Lietuvoje siekė apie -3,3 0C šalčio, 2020 metų gruodžio mėnesį buvo apie +0,3 0C šilumos. Dėl vėsesnių orų daugiabučiuose suvartota apie 20 proc. daugiau šilumos nei prieš metus. Mokėjimų už šilumą dydį papildomai lėmė apie 60 proc. išaugusi šilumos kaina dėl ženkliai pabrangusio kuro.
Pirminiais duomenimis, 60 kv. metrų ploto buto savininkas šildymui tipiniuose senos statybos neapšiltintuose daugiabučiuose, kuriuose gyvena dauguma gyventojų, šių metų gruodžio mėnesį vidutiniškai išleis 114 eurų. Toks butas vidutiniškai suvartojo apie 1566 kWh (26,1 kWh/1 kv. m.) šilumos.
Prieš metus tam pačiam plotui apšildyti vidutiniškai prireikė apie 1308 kWh (21,8 kWh/1 kv. m.), o vidutinės sąskaitos už šilumą sudarė apie 59 eurus.
Mažiausiai energijos naudojančiuose naujos statybos daugiabučiuose 60 kv. metrų ploto butų šildymui šių metų gruodį vidutiniškai suvartota apie 600 kWh (10 kWh/1 kv. m.). Čia mokėjimai už šilumą mažiausi – apie 44 eurus tipiniam butui.
Daugiausia šilumos vartojo butai senuose ir pačios prasčiausios būklės šalies daugiabučiuose, kuriuose šildymui gruodį reikėjo vidutiniškai apie 2160 kWh šilumos (36 kWh/1 kv. m.). Tai gyventojams vidutiniškai kainuos apie 158 eurus.
Šį gruodį vidutinė šilumos kaina Lietuvoje buvo 7,3 ct/kWh su PVM, prieš metus atitinkamai – 4,5 ct/kWh su PVM. Šilumos kainų šuoliui didžiausią įtaką darė biokuro ir ypač gamtinių dujų pabrangimas. Vis dėlto, biokuras išlieka apie penkis kartus pigesnis už importuojamas gamtines dujas, todėl miestuose, kur biokuras sudaro didesnę dalį kuro struktūroje, šilumos kainų pokyčiai yra mažiau drastiški.
Nuo šių metų pradžios kompensaciją už būsto šildymą gaus daugiau mažesnes pajamas gaunančių vartotojų, todėl pasinaudoję valstybės pagalba nepasiturintys šalies gyventojai papildomos finansinės naštos neturėtų pajusti.
Pažymėtina, kad šildymo sąskaitoms didelę įtaką turi ne tik šilumos kaina, kuri atskiruose miestuose gali skirtis iki 2-3 kartų, klimatinės sąlygos, bet ir energetinė pastato kokybė.
Šilumos suvartojimas vienam kvadratui ploto apšildyti tame pačiame mieste gali skirtis iki 10 kartų. Tai priklauso nuo pastato dydžio, geometrijos, aukščio, sienų ir langų kokybės, stogo ir rūsio būklės.
Didelę įtaką turi ir vidaus vamzdynų sistemos subalansavimas, papildomi prijungti šildymo prietaisai, šilumos punkto automatizavimo lygis ir visą šį ūkį prižiūrinčios įmonės ar asmens kvalifikacija bei pastangos.
Nudžiugino, tskant… 🙂
Ir aš Šilumos tinklams linkiu šiltų metų