Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kreipėsi į Energetikos ministeriją konstatuodamas, kad kylančios energetikos kainos didžiausia našta taps pažeidžiamoms socialinėms grupėms.
Pasak mero, būtina kuo skubiau didinti atsinaujinančių išteklių dalį šilumos gamyboje, o reikalingoms investicijoms nedelsiant leisti naudoti Europos Sąjungos fondų lėšas ar numatyti kitokius paramos mechanizmus.
Laiku neįvertinus rizikų gamtinių dujų tiekimo srityje, Lietuva skaudžiai susiduria su brangstančių energetikos išteklių iššūkiu.
Dujos brangsta ir kitose šalyse, tačiau tai – menka paguoda šilumos vartotojams.
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas įsitikinęs, kad yra galimybių netapti didėjančių kainų įkaitais. Vienas efektyviausių sprendimų – kuo greičiau pereiti nuo importuojamų dujų prie atsinaujinančių išteklių – vietinio biokuro. Kitoms savivaldybėms galėtų praversti Šiaulių miesto patirtis.
„Šiauliai yra didžiausias Šiaurės Lietuvos miestas, tapęs pavyzdžiu visai Lietuvai, kaip efektyviai, pažangiai ir skaidriai gali būti valdoma ir vystoma centralizuoto šilumos tiekimo įmonė, kurios pagrindinis akcininkas yra Šiaulių miesto savivaldybė.
Laiku priimti įžvalgūs, drąsūs ir ekonomiškai pagrįsti sprendimai užtikrino, kad daug metų Šiaulių miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai šilumą gaudavo viena pačių mažiausių kainų Lietuvoje.
Pažymėtina, kad akcinės bendrovės „Šiaulių energija“ į šilumos gamybos įrenginių modernizavimą didžioji dalis investuotų lėšų buvo bendrovės lėšos. Taip pat ir didžiausio biokuro kogeneracinės jėgainės projekto investicija didžiąja dalimi buvo įgyvendinta savomis lėšomis“, – teigiama Šiaulių mero rašte.
Atsinaujinančių išteklių dalį šilumos gamyboje Šiauliai pasididino taip ir nesulaukę didesnės valstybės ar ES paramos. Šiaulių miesto centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojai statistiškai yra gavę mažiausiai naudos iš paramos šilumos gamybos įrenginių investicijoms. Tačiau norint paskubinti perėjimą prie pigesnio vietinio biokuro visoje šalyje, finansinė parama būtina, ją reikia užtikrinti kuo greičiau.
Pavyzdžiui, Šiaulių miesto savivaldybės valdoma šilumos tiekimo bendrovė numato įgyvendinti modernios 20 MW galios biokuro katilinės projektą, kuris ne tik mažintų kainą gyventojams, bet ir CO2 emisiją.
Gavus reikalingus suderinimus ir užsitikrinus paramą, būtų galima darbus pradėti nedelsiant.
Tuo tarpu Energetikos ministerija ketina šilumos ūkio rinkos dalyviams kvietimus skelbti 2023 m. pirmoje pusėje, tai reiškia, kad kainas mažinančios ir energetinę nepriklausomybę didinančios investicijos galėtų būti įgyvendintos ir naudą šilumos vartotojams pradėtų teikti geriausiu atveju tik nuo 2024–2025 metų šildymo sezono.
