Vidutiniškai apie 90 proc. laiko žmonės praleidžia uždarose patalpose, o didžiąją dalį – namuose. Pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiriama išmaniosioms technologijoms, kurios ne tik palengvina mūsų gyvenimą, bet ir prisideda prie tvarios aplinkos kūrimo.
Nuo išmaniųjų telefonų iki išmaniųjų miestų – valstybės visame pasaulyje siekia išnaudoti technologijų kuriamas galimybes. Tačiau ar jos išties išmanios, jei negali priimti sprendimų be žmogaus įsikišimo?
Daiktų interneto (IoT) sektorius – vienas sparčiausiai augančių pasaulyje. Numatoma, kad išmaniųjų namų pramonė 2026 metais išaugs net iki 600 mlrd. dolerių, lyginant su 2018 metais, kuomet šio sektoriaus vertė siekė 80 mlrd. dolerių.
Pasak Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto kompiuterių katedros profesoriaus Egidijaus Kazanavičiaus, šiandieninės technologijos nėra išmanios – jos atlieka žmogaus pavestas užduotis.
„Technologija tampa išmania, kai ji pati, remdamasi tam tikra patirtimi, priima sprendimą. Pavyzdžiui, tam tikri dirbtinio proto bruožai remiasi sukauptomis žiniomis, seka pokyčius ir pagal tai „moko“ algoritmus – vyksta mašininis mokymasis“, – sako E. Kazanavičius, KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius.
Pašnekovas atskiria „protingus“ daiktus nuo „išmanių“: „Išmanusis prietaisas, priklausomai nuo aplinkos poveikio sąlygų, sugeba priimti savarankiškus sprendimus – fiksuoja mūsų elgesį, kūno padėtį, temperatūrą.
Derindami su aplinkos žiniomis, pavyzdžiui, oro temperatūra, artimiausiomis prognozėmis, prietaisai nusprendžia, kokią temperatūrą ar apšvietimą nustatyti kambaryje.
Taigi, išmaniaisiais vadinami mobilūs telefonai neatitinka šio apibrėžimo, nes jie nėra pajėgūs priimti tokių sprendimų“.
Išmanieji prietaisai gali išgelbėti gyvybę
Namuose išjungti šviesą, sumažinti šildymą ar įjungti oro kondicionierių vien tik panorėti neužtenka – esame priversti atlikti vienokį ar kitokį veiksmą.
E. Kazanavičiaus teigimu, išmaniosiomis technologijomis valdomi automobiliai, buitiniai prietaisai, žmonių būstus valdančios sistemos – tai mūsų ateitis.
„Kartu su technologine pažanga gyvenimas tapo spartesnis. Žmonės nebesugeba sukontroliuoti tam tikrų procesų, jiems trūksta žinių, kad priimtų sprendimus, atliepiančius šiandieninius pokyčius.
Technologiniai sprendimai šioje vietoje galėtų pagelbėti. Tačiau pagrindinis klausimas – kokios ateities technologijos leis pakeisti mūsų gyvenseną ir prisitaikyti prie naujų iššūkių, tokių kaip mažėjantys ištekliai, tarša, klimato kaita ir kitų“, – sako E. Kazanavičius.
Šioms problemoms spręsti KTU 2022 metais atidarys fizinių ir technologinių mokslų bandomųjų ir prototipavimo laboratorijų centrą „M-Lab“, kuriame daug dėmesio bus skiriama tvariai ir išmaniai aplinkai bei gyvensenai, išmaniųjų miestų plėtrai.
Vienoje iš devynių „M-Lab“ centro laboratorijų – „Smartviron LAB“ – didžiausias dėmesys bus skiriamas išmanių daiktų bei paslaugų interneto, intelektinių ateities technologijų kūrimui.
Esminės tyrimų sritys apims bevieles jutiklių technologijas (angl. wireless sensor networks), naudojamas išmaniosioms aplinkoms kurti bei žmonių gyvenimui gerinti, didelių duomenų (angl. Big Data) apdorojimo bei dirbtinio proto technologijas.
Išmaniųjų technologijų taikymas žmogaus gyvenimo kokybei gerinti – vienas pagrindinių laboratorijos tikslų. Pasak E. Kazanavičiaus, išmanieji prietaisai gali pranešti apie žmogaus sveikatos sutrikimus.
Pavyzdžiui, KTU mokslininkai vos prieš kelis metus sukūrė senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistemą, kuri ne tik stebi jų sveikatos būklę, bet ir prireikus automatiškai iškviečia pagalbą.
„Tokia sistema įdiegiama pultelyje, kurį galima pasikabinti ant kaklo. Stebėsenos sistemą sudaro stacionarūs davikliai, tvirtinami patalpoje bei nedideli įrenginiai nuo 3 iki 5 cm aukščio (pavyzdžiui, pultelis), kuriuos patogu nešiotis su savimi.
Pastebėjus žmogaus būsenos sutrikimą, įtariant jo griuvimą, siunčiamas signalas jo priežiūra besirūpinantiems asmenims“, – pasakoja profesorius.
Naujojoje „Smartviron LAB“ mokslininkai sieks pasiūlyti analogų pasaulyje neturinčius sprendimus, įskaitant ir naujus gaminius bei technologijas, dirbtinio proto panaudojimo teikiamas galimybes.
Šiuos sprendimus kurianti laboratorija turės ir patalpas, kurios bus artimos tikram būstui, taip užtikrinant tinkamas sąlygas bandymams bei tyrimams.
Sprendimai, kurie padės sumažinti suvartojamą energiją
Jungtinėje Karalystėje (JK) atlikti tyrimai parodė, kad maždaug 6,5 mln. žmonių nuolatos palieka įjungtą šviesą, nors ir nebūna patalpoje.
Išvaistomos energijos suma – beveik 15 milijonų svarų per dieną bei išmetama apie 37 kg anglies dioksido, o tai prilygsta 62 skrydžiams aplink pasaulį.
Pasak E. Kazanavičiaus, išmanieji prietaisai gali padėti ne tik sumažinti poveikį aplinkai, bet ir sutaupyti, vertinant ilguoju laikotarpiu. Tai ypač svarbu šiandien, kuomet auga komunalinių paslaugų kainos.
Apie išmaniuosius daiktus KTU profesorius ir kolegos pradėjo galvoti dar tada, kai dar nebuvo daiktų interneto sąvokos: „Prieš dvidešimt metų, kai pradėjome kurti išmaniųjų namų sistemą, visi kalbėjo, jog ji bus per brangi eiliniam vartotojui – kainuos daugiau nei namas.
Šiandien mūsų sukurtos technologijos sėkmingai diegiamos privačiuose namuose ir viešbučiuose, yra didžiulis poreikis atskiriems sistemos bruožams, pavyzdžiui, išmaniajam šildymui“.
Mokslininkai siekia išnaudoti aplinkos savybes ir pritaikyti jas išmaniosioms apšvietimo, šildymo, elektros, vėdinimo sistemoms.
Sukūrus išmanumo algoritmus, metodiką ir būdus, jų taikymo sritys – labai įvairios. Pavyzdžiui, prieš kelerius metus įgyvendinta išmaniosios būsto aplinkos „BIATech“ technologija, kurios pagalba daiktai ne tik supranta žmogaus elgseną, ją kopijuoja, bet ir sugeba patys priimti sprendimus.
Ši technologija padeda kompiuteriui suprasti, ką kiekvienas žmogus daro namuose, ir po to tuos veiksmus atkartoti – išmaniosios sistemos remiasi surinktais žmonių elgesio stebėjimo duomenimis.
„Atsisėdus į tam tikrą vietą, kurioje mėgstate skaityti, jums nereikia paspausti jungiklio – šviesa įsijungia automatiškai, reikiamu metu ir jūsų mėgstamu intensyvumu, – sako E. Kazanavičius. – Mūsų išrastas metodas leidžia nustatyti daiktų vietą ir skirtingus asmenis 1 metro tikslumu“.
Išmaniosios technologijos keičia blogus žmonių įpročius, tokius kaip neveiksmingas išteklių naudojimas, bei kuria patogią gyventi aplinką.
Be to, išmaniosios sistemos ne tik leidžia sutaupyti, bet ir prisideda prie tvaresnės aplinkos.
