Energetikos ir technikos muziejuje baltarusių menininkai Sviatlana Petuškova ir Andrejus Šaporovas kuria spausdinimo presą, kuriuo Pranciškus Skorina atspausdino pirmąją knygą Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Vyras ir žmona, abu grafikai, 2020 metais dėl politinio persekiojimo buvo priversti bėgti iš Baltarusijos. Prieglobstį rado Vilniuje, kur dabar gyvena ir kuria.
2022-ieji paskelbti P. Skorinos metais – kitąmet sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė ir išspausdinta pirmoji knyga LDK – P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ (1522).
Skorina – knygų spausdinimo LDK pradininkas, spaustuvininkas, knygų leidėjas ir tarpkultūrinio dialogo puoselėtojas – Baltarusijoje laikomas viena didžiųjų istorinių asmenybių.
„Šis projektas mums yra simbolinis, – pasakojo A. Šaporovas. – Esame baltarusiai, senovinės spaudos technikos tyrinėtojai ir saugotojai. Kai dėl politinio persekiojimo atsidūrėme Vilniuje, ieškojome galimybių tęsti veiklą.
Sužinojome, kad ateinančius metus Lietuvoje žadama paskelbti P. Skorinos metais. Tada, bendradarbiaudami su Energetikos ir technikos muziejumi, ir parengėme šį projektą.“
Pabėgimas iš Baltarusijos
Petuškova yra grafikė, meno kuratorė, jos vyras A. Šaporovas – grafikos dizaineris ir „meikeris“. 2019 metais Minske jie įkūrė Baltarusijos grafikos namus, rengė parodas, užsiėmimus, aukcionus ir šiuolaikinio meno šventes.
Po prieštaringai vertinamų 2020-ųjų Baltarusijos prezidento rinkimų A. Šaporovas pradėjo kūrinių seriją „Penkios Aliaksandro Lukašenkos režimo gedėjimo stadijos“.
Spėjo užbaigti du, kai buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už ironiškų meno kūrinių skelbimą.
„Turbūt serija nebuvo vienintelė priežastis. Viešai išreiškėme savo politines pažiūras. Kai buvo pradėtas baudžiamasis procesas, buvau iškviestas į Vidaus reikalų ministeriją.
Žinoma, kad ten žmonės įeina ir nebeišeina. Supratome, kad turime dvi dienas išvykti iš šalies“, – kalbėjo A. Šaporovas.
„Freedom House“ organizacija padėjo menininkams kirsti sieną į Lietuvą. „Sukūrėme pasakojimą, kad esame menininkai, vykstantys į plenerą Lietuvoje.
Pasiėmėme dažų, drobių, popieriaus – tik tiek daiktų, kiek nesukeltų įtarimo – ir šunį. Manėme, kad namus paliekame trumpam – porai mėnesių.
Suvokimas, kad teks užsibūti, man buvo šokiruojantis“, – prisiminė Sviatlana.
Iš kalėjimo – į kalėjimą
Dalis Sviatlanos ir Andrejaus kolegų taip pat pabėgo: į Ukrainą, Lenkiją ar Vokietiją. „Kita dalis, turbūt dar apie trečdalį, perėjo kalėjimo sistemą ir tuomet pabėgo iš šalies.
Likusieji susitaikė su esama padėtimi, ištrynė ankstesnius įrašus socialiniuose tinkluose ir dabar kuria apolitišką meną“, – skaičiavo Andrejus.
Ir anksčiau jis kūrė politinį ir socialinį meną, kritikavo Vladimirą Putiną ir Aleksejaus Navalno areštą. Vasarą Vilniaus Lukiškių kalėjime pora surengė kūrinių parodą „27“ apie 27 A. Lukašenkos valdymo metus.
„Pabėgome iš kalėjimo – atsidūrėme kalėjime, – juokavo Sviatlana. – Politinė tematika buvo traumuojanti, nuvargino mane.
Todėl dabar pasinėriau į priešingą kūrybą – tapau aktus. Be to, senoji grafika man atrodo reikšminga ir turinti išliekamąją vertę.“
Menininkai ir toliau kuruoja Baltarusijos grafikos namų veiklą, moko kitus menininkus, kaip dirbti su ten esančia įranga, tik dabar tai daro nuotoliniu būdu.
„Esame vieni nedaugelio senovinės spausdinimo įrangos, ypač litografijos, žinovų. Sužinoję, kad ateinantys metai paskelbti P. Skorinos metais, pagalvojome: „Kas daugiau, jei ne mes?“, – sakė Sviatlana.
Bendra istorija
Skorina itin svarbus baltarusių kultūrai ir istorinei atminčiai, nes rašė senąja rusėnų kalba, stengėsi Bibliją padaryti prieinamą ir suprantamą paprastiems žmonėms.
Jis apkeliavo daugelį Europos šalių tuo metu, kai Europoje plito humanizmo sumanymai, buvo pažangus ir progresyvus žmogus.
Skorina naudojo rankinį spausdinimo presą pagal Johano (Johhan) Gutenbergo išrastas stakles, kurios paspartino knygų leidybą visame pasaulyje.
„Tikslių duomenų neturime – P. Skorina galėjo įdiegti ir pagerinimų, – svarstė Andrejus. – Apžiūrėjome spausdinimo mašinas įvairiuose muziejuose – seniausią jų, 17 amžiaus, galima rasti Vokietijoje.
Nėra išlikę daug pavyzdžių, nes medinės spausdinimo staklės dažnai sudegdavo gaisruose. Pritaikėme žinias apie viduramžiais egzistavusias ir gamybai naudotas medžiagas ir taip atkūrėme šį presą.“
Menininkai taip pat atkurs P. Skorinos naudotą šriftą, apmokę muziejaus gidus naudotis spausdinimo presu, sukurs naują švietimo programą. Jie viliasi atspausdinti ir istorinės „Mažosios kelionių knygelės“ kopiją.
Vieną iš originalų Baltarusijoje įsigijo kandidatas į prezidentus, meno rinkėjas Viktoras Babarika. Kai jis buvo nuteistas, areštuota V. Babarikos kolekcija nugulė „Art-Belarus“ galerijos archyve.
„Prieš porą mėnesių areštas panaikintas ir knyga vėl išvydo dienos šviesą. Turime spausdinimo presą, turime knygą – galime atkurti ir jos kopiją – tai būtų svarbus įvykis“, – įsitikinusi S. Petuškova.
2022-ieji – Pranciškaus Skorinos metai
2022-ieji paskelbti P. Skorinos metais. Ateinančiais metais metais sukanka 500 metų, kai Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė ir išspausdinta pirmoji knyga Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje – P. Skorinos „Mažoji kelionių knygelė“ (1522).
Skorina – humanistas, knygų spausdinimo LDK pradininkas, Lietuvos spaustuvininkas, knygų leidėjas, rašytojas ir medicinos daktaras.
P. Skorina gimė turtingoje pirklių šeimoje, Polocke, kuris tuo metu buvo svarbiausias LDK prekybos centras. Manoma, kad asmeniniame P. Skorinos herbe vaizduojama saulė, kurią dengia mėnulis reiškia, kad jis gimė per 1486-ųjų Saulės užtemimą.
Kiti mokslininkai pastebi, kad 1504 m. P. Skorina buvo įtrauktas į Jogailos universiteto Krokuvoje studentų sąrašą. Į universitetą buvo priimami ne jaunesni nei 14 metų studentai, todėl P. Skorina galėjo gimti 1490 m.
Jogailos universitete P. Skorina įgijo laisvųjų mokslų bakalauro laipsnį, 1512 m. Padujos universitete – medicinos daktaro laipsnį.
Apkeliavęs daugelį Europos šalių, 1517 m. jis atvyko į Prahą, kur plito humanizmo idėjos. Ten išsinuomavo spaustuvę iš pirklio, per trejus metus parengė ir išleido psalmyną ir kitas Senojo Testamento knygas.
Tarp 1519 ir 1521 m. P. Skorina apsigyveno Vilniuje, čia atsigabeno spaustuvės reikmenis ir popieriaus atsargų. 1522 m. gegužės 20 d. Vilniaus burmistro Jokūbo Babičiaus namuose P. Skorina įkūrė pirmąją spaustuvę Rytų Europoje. Manoma, kad namas stovėjo ties Didžiosios ir Stiklių gatvių sankirta.
Čia jis išleido pirmąją LDK knygą, kuri vadinama „Mažąja kelionių knygele“. Tikslus jos pavadinimas nežinomas, todėl tyrinėtojai leidiniui suteikė pavadinimą remdamiesi epilogo tekstu „apibendrinant, šioje mažoje kelionių knygelėje…“
Tai – liturginis psalmių ir įvairių didaktinių pamokymų rinkinys, kurį sudarė 22 tekstai. Kadangi kiekvienas kūrinys turi atskirą puslapių numeraciją ir titulinį puslapį, o keli iki šių dienų išlikę leidinio egzemplioriai sudaryti iš skirtinga tvarka einančių dalių, manoma, kad tekstai buvo paskelbti atskirais leidimais.
Deja, neišliko nė vieno pilno „Mažosios kelionių knygos“ egzemplioriaus.
Knygoje išspausdintos graviūros „Dievo Motina su kūdikiu Jėzumi“, „Viešpaties krikštas“, „Apreiškimas“, „Dievo Motina su kūdikiu Jėzumi ir angelais“ ir kitos.
Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu LDK nebuvo profesionalių dailininkų-drožėjų, mokslininkai mano, kad raižinių lentos, iš kurių buvo spausdinami vaizdai, atvežtos iš Prahos.
Manoma, kad knygelė buvo skirta ne bažnytinėms pamaldoms, o asmeniniam skaitymui namuose ar mokant raštingumo.
Po 1530 m. gaisro, kuris sunaikino didžiąją dalį Vilniaus, o kartu, matyt, ir spaustuvę, P. Skorina išvyko į Karaliaučių tikėdamasis gauti didžiojo kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio paramą.
Tačiau atkurti spaustuvę ir atgaivinti knygų leidybą jam nepavyko. Apie vėlesnį P. Skorinos gyvenimą žinoma nedaug. Manoma, jis grįžo į Prahą ir gyvenimo pabaigoje dirbo karaliaus Ferdinando gydytoju ir sodininku.
Skorina be gimtosios rusėnų (senosios baltarusių) kalbos mokėjo lenkų, čekų, senovės slavų, hebrajų, graikų, lotynų kalbas.
Tačiau rašė paprasta, šnekamąja baltarusių liaudies kalba, stengėsi, kad Biblija būtų prieinama paprastiems žmonėms.
Jo leidiniai pasižymėjo aukšta spaudos technika ir kultūra: aiškiu ir stilingu šriftu, turtinga ornamentika, puikiomis graviūromis. Jie buvo plačiai skaitomi, paskatino kitus leidėjus leisti knygas ir padėjo pamatus spaudos papročiui LDK.
Visi P. Skorino leidimai šiandien – reti. Jie saugomi Vilniaus, Lvovo, Prahos, Kopenhagos, Krokuvos ir Londono bibliotekose. 1990 m. ant namo Didžioji g. 19/2, atidengta memorialinė lenta P. Skorinai.
Joje yra spaustuvininko bareljefas ir įrašas lietuvių ir baltarusių kalbomis, kad nuo 1522 m. iki 1525 m. Vilniaus mieste baltarusių švietėjas P. Skorina išleido pirmąsias LDK spausdintas knygas.
Vadinamajame Spaustuvininkų kiemelyje, Stiklių g. 4, 1973 m. pastatyta Vaclovo Krutinio skulptūra „Metraštininkas“.
Instaliacijų paroda Lukiškių kalėjime „27“ apie 27 A. Lukašenkos valdymo metus:
Apie Baltarusijos grafikos namus:
Šis Energetikos ir technikos projektas skirtas paminėti P. Skorinos metus ir interaktyviai pristatyti kultūros paveldą. Jo metu bendradarbiaujant su profesionaliais menininkais iš Baltarusijos – A. Šaporovu ir S. Petuškova – atkurtas P. Skorinos spaustuvėje naudotas spausdinimo presas.
Gruodžio 31 d. eksponatas papildys muziejaus Pramonės ekspoziciją. 2022 m. bus pristatytos švietimo ir kūrybinės programos, leidžiančios visuomenei geriau susipažinti su senąją spausdinimo technologija, P. Skorinos veikla ir darbais.
Projektą remia Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Lietuviai kalba lietuviškai, baltarusiai – baltarusiškai, lenkai – lenkiškai, o rusai – rusiškai.