Susisiekimo ministerija siekia pagerinti elektrinių paspirtukų eismo saugumą ir tam rengia viešą konsultaciją, kurios metu bus siekiama surinkti suinteresuotų institucijų ir gyventojų pasiūlymus.
Konsultuojantis bus ieškoma sprendimų, kad šios aplinkai draugiškos transporto priemonės plistų miestuose, tačiau nekeltų chaoso ir pavojaus pėstiesiems bei kitiems eismo dalyviams.
Iki gruodžio 1 d. galima teikti pasiūlymus el. paštu konsultacijos@sumin.lt. Gruodžio 2 d. vyks vieša apskritojo stalo diskusija, kurioje bus įvertinti konsultacijos metu surinkti pasiūlymai.
„Elektriniai paspirtukai – jau įprasta transporto priemonė laisvalaikiui ir kasdienėms kelionėms. Neabejotinai ši priemonė skatina darnų judumą, tačiau augant e. paspirtukų naudojimui jie vis dažniau patenka į eismo įvykius arba juos sukelia.
Pavyzdžiui, 2019 m. užfiksuoti 64 su e. paspirtukais susiję įskaitiniai eismo įvykiai, pernai – 97, o šiemet vien per pirmus aštuonis mėnesius – 143. Kartu su suinteresuotomis grupėmis įvertinę esamą situaciją, ieškosime sprendimų, kaip užtikrinti saugesnį paspirtukų eismą ateityje“, – sako viceministras Julius Skačkauskas.
Prieš tobulinant teisės aktus, viešose konsultacijose siekiama gauti kuo daugiau pasiūlymų ir nuomonių. Bus aptariamas e. paspirtukų eismo tvarkos reguliavimas, nagrinėjamos eismo įvykių priežastys, dažniausiai pasitaikantys Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimai, jų prevencija ir taikoma administracinė atsakomybė, diskutuojama apie eismo dalyvių traumatizmo mažinimą, infrastruktūros plėtros galimybes ir kt. Tikimasi, kad taikomų priemonių visuma ateityje pagerins pažeidžiamiausių eismo dalyvių saugumą.
Šiuo metu pagal galiojančius teisės aktus e. paspirtukai, kurių maksimali galia iki 1 kW ir maksimalus greitis iki 25 km/h, yra prilyginami motoriniams dviračiams, todėl tokių e. paspirtukų vairuotojai turėtų nepamiršti, kad jiems taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir dviratininkams.
Tiek dviračio, tiek e. paspirtuko vairuotojai, važiuodami kelkraščiu, bendru pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus.
Eismo saugai gerinti 2022 m. birželio 1 d. įsigalios naujas KET numatytas kelio ženklas, draudžiantis motorinių dviračių ir e. paspirtukų eismą.
Šie kelio ženklai turėtų būti naudojami atsižvelgiant į eismo įvykių statistiką konkrečiuose gatvių ruožuose, taip pat atsižvelgiant į gatvių infrastruktūrą ir eismo organizavimą. Sprendimą, kuriose miesto vietose reikėtų naudoti šį kelio ženklą, priims savivaldybės.
Gruodžio 2 d. rengiama apskritojo stalo diskusija, kurioje numatoma apibendrinti viešos konsultacijos metu gautus pasiūlymus, visapusiškai įvertinti esamą e. paspirtukų eismo situaciją ir teisinę aplinką, e. paspirtukų vairuotojų elgsenos pokyčius 2021 m., dažniausiai jų patiriamas traumas ir problemas dalyvaujant viešajame eisme, taip pat aptarti infrastruktūros pokyčius plėtojant dviračių takus ir išgirsti eismo dalyvių lūkesčius.
Pranešimus skaitys Susisiekimo ir Sveikatos apsaugos ministerijų, policijos, Vilniaus ir Kauno miestų savivaldybių bei e. paspirtukus nuomojančių įmonių atstovai.
Nesuvokiu, kaip ministerija nemato, kas sostinėje daroma, ir tai leidžia. Atrodo, jog eismo taisyklės nebegalioja.
Kad ir miestų gatvių sankirtos bei sankryžos. Ar nors sykį atėjo į galvą patikrinti, kiek savivaldybės čia prisavivaliauta, kiek ,,zebrų” nepagrįstai, pažeidžiant taisykles panaikinta, kiek sankirtų dar netgi užtverta, o pėstieji priversti kilpinti? Taip jiems ne tik pailginamas kelias link tikslo (nors pagal taisykles jis turi teisę čia kirsti gatvę) , bet jam tenka kirsti nebe vieną, o dvi gatves, t. y., sankirtą + sankryžą, tačiau ne visada tai veda ten, kur jam reikia. Todėl, perėjus sankryžą, žmogui tenka kita gatvės puse grįžti link užtvertos sankirtos, nes ten šaligatvis, vedantis į jam reikalingą pastatą!
Aklųjų bei neįgaliųjų d-jų vietoje paduočiau į teismą tą, kas savo parašu patvirtino sankirtos (vedančios ir į transporto stotelę, ir į kitus svarbius objektus, ir į gyvenamuosius namus) užtvėrimą miegamajame rajone, – už žalą, padarytą tame rajone gyvenantiems akliesiems ir kt. neįgaliesiems. Savo akimis mačiau, kai, kaip visada, pro mano langus vedančiu taku ryte įprastu keliu į stotelę nuėjęs aklasis, atgal juo jau nebegalėjo sugrįžti, ir blaškėsi palei užtvarą nežinodamas, į kurią pusę eiti. Gal net išsigandęs, kad pasiklydo, ir nebežino, kur yra. Lyg tyčia, tai buvo metas, kai gatvės būna ištuštėjusios, ir nebuvo, kas jam padeda. Nuo to laiko nebematau to vyro mūsų rajone. Gal po tokio pono mero. ,,siurprizo” ir insultas žmogų ištiko?
Šaligatvių siaurinimas, atiduodant pusę jų pločio dviračiams, o dabar ir paspirtukams – irgi iš tos pačios operos: pėstieji varomi lauk iš miesto, arba rizikuoja tapti ratuotų aukomis. Net ir rajonuose, kurie statyti ir įrengti su ATSKIRAIS takais pėstiesiems ir dviratininkams! Nes – irgi ta pati savivaldybė, jos ,,specialistai” – ten buvusius garažus pardavė verslui, ir žmonėms neliko nieko kito, tik ant tų takų bei kiemuose statyti automobilius.
Nei susisiekimo m-ja, nei savivaldybė NEMATO VISUMOS, galutinio savo sprendinių rezultato. Arba piktybiškai NEPAISO to, daro miestą nepatogų gyventi.
Ar pagrindinis eismo saugumo prievaizdų uždavinys – ne žmogaus, ne pėsčiųjų saugumas?
Kaip ir sovietmečiu – LOZUNGAI apie SAUGŲ miestą, o patys SAVO veiksmais paverčia jį nesaugiu, kenkia gyventojams.