A. Kiškis: Siekiant dekriminalizuoti narkotikus, viešojoje erdvėje skleidžiami melai

Mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo pataisoms Seime stumiantis į priekį, ekspertai ragina nepadaryti klaidos.

Spalio 29 d. Seime vykusiame Šešėlinės Vyriausybės posėdyje dalyvavęs Mykolo Romerio universiteto docentas, kriminologas ir viktimologas Alfredas Kiškis sako, kad viešojoje erdvėje manipuliuojama tam tikra informacija ir apeliuojama į žmonių jausmus, siekiant parodyti neva esamas priežastis, kodėl būtina dekriminalizuoti narkotikus. Manipuliavimą mato ir LVŽS politikai.

Skaidrėse, kuriose buvo pristatyta padėtis ir galimos narkotikų dekriminalizavimo pasekmės, ekspertas nurodo tris atvejus, kurie neatitinka tikrovės.

Pirmasis melas: „Už „žolės“ suktinukę – tamsi dėmė visą likusį gyvenimą (asmeniui teistumas).“ Tačiau ekspertas pažymi, kad suktinukės atvejis vertinamas pagal BK 259 str. 2 dalį ir asmuo laikomas padaręs baudžiamąjį nusižengimą. Teistumas atsiranda tik už nusikaltimus. Už baudžiamuosius nusižengimus teistumas neatsiranda, asmenys laikomi neteistais (BK 97 str.).

Antrasis melas: „Už paprastą kanapių suktinės parūkymą nuo šiol gresia ilgi metai kalėjimo.“ Ir tai ekspertas lengvai paneigia, nurodydamas, jog laisvės atėmimo bausmė už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti nėra numatyta.

Trečiasis melas: „Dekriminalizavimo tikslas – grąžinti į buvusią padėtį iki 2017 m.“ Naudodami šį argumentą, valdantieji siūlo naikinti BK 259 str. 2 d., kuri nuo naujojo BK įsigaliojimo 2003-05-01 nebuvo pakeista.

Lietuvoje Baudžiamoji atsakomybė taikoma tiems asmenims, kuriems prevencijos priemonės neužkirto kelio narkotikų vartojimui. Pasak A. Kiškio, narkotikų vartojimas, kai perauga į priklausomybę, drauge perauga į kitus, net labai sunkius nusikaltimus, padaromus siekiant gauti reikiamą dozę bet kokia kaina. Todėl narkotikų vartojimas nėra vien sveikatos, bet kartu ir nusikalstamumo problema.

„Matome, kad valdantieji spekuliuoja bausmėmis, kad dekriminalizavimo projektas lengviau skintųsi kelią. O dekriminalizavus nedidelio narkotikų kiekio laikymą, jaunimui pasiųsime žinią, kad tai – žaislas ir pramoga. Tie, kurie teikia šiuos siūlymus, visiškai neslepia, kad ateityje būtų smagu kalbėti apie narkotinių medžiagų legalizavimą“, – sako Aurelijus Veryga.

Jo teigimu, narkotikų dekriminalizacija be pagalbos priklausomiems žmonėms išplėtimo tik pablogins situaciją. Pasak jo, švedų ekspertų atliktame Portugalijos narkotikų politikos vertinime yra aiškiai teigiama, jog be paslaugų priklausomiems asmenims paslaugų plėtros vykdoma dekriminalizacija gali net pabloginti situaciją.

Mažo kiekio narkotikų dekriminalizavimo pataisoms Seime stumiantis į priekį, ekspertai ragina nepadaryti klaidos.

Spalio 29 d. Seime vykusiame Šešėlinės Vyriausybės posėdyje dalyvavęs Mykolo Romerio universiteto docentas, kriminologas ir viktimologas Alfredas Kiškis sako, kad viešojoje erdvėje manipuliuojama tam tikra informacija ir apeliuojama į žmonių jausmus, siekiant parodyti neva esamas priežastis, kodėl būtina dekriminalizuoti narkotikus. Manipuliavimą mato ir LVŽS politikai.

Skaidrėse, kuriose buvo pristatyta padėtis ir galimos narkotikų dekriminalizavimo pasekmės, ekspertas nurodo tris atvejus, kurie neatitinka tikrovės.

Pirmasis melas: „Už „žolės“ suktinukę – tamsi dėmė visą likusį gyvenimą (asmeniui teistumas).“ Tačiau ekspertas pažymi, kad suktinukės atvejis vertinamas pagal BK 259 str. 2 dalį ir asmuo laikomas padaręs baudžiamąjį nusižengimą. Teistumas atsiranda tik už nusikaltimus. Už baudžiamuosius nusižengimus teistumas neatsiranda, asmenys laikomi neteistais (BK 97 str.).

Antrasis melas: „Už paprastą kanapių suktinės parūkymą nuo šiol gresia ilgi metai kalėjimo.“ Ir tai ekspertas lengvai paneigia, nurodydamas, jog laisvės atėmimo bausmė už neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti nėra numatyta.

Trečiasis melas: „Dekriminalizavimo tikslas – grąžinti į buvusią padėtį iki 2017 m.“ Naudodami šį argumentą, valdantieji siūlo naikinti BK 259 str. 2 d., kuri nuo naujojo BK įsigaliojimo 2003-05-01 nebuvo pakeista.

Lietuvoje Baudžiamoji atsakomybė taikoma tiems asmenims, kuriems prevencijos priemonės neužkirto kelio narkotikų vartojimui. Pasak A. Kiškio, narkotikų vartojimas, kai perauga į priklausomybę, drauge perauga į kitus, net labai sunkius nusikaltimus, padaromus siekiant gauti reikiamą dozę bet kokia kaina. Todėl narkotikų vartojimas nėra vien sveikatos, bet kartu ir nusikalstamumo problema.

„Matome, kad valdantieji spekuliuoja bausmėmis, kad dekriminalizavimo projektas lengviau skintųsi kelią. O dekriminalizavus nedidelio narkotikų kiekio laikymą, jaunimui pasiųsime žinią, kad tai – žaislas ir pramoga. Tie, kurie teikia šiuos siūlymus, visiškai neslepia, kad ateityje būtų smagu kalbėti apie narkotinių medžiagų legalizavimą“, – sako Aurelijus Veryga.

Jo teigimu, narkotikų dekriminalizacija be pagalbos priklausomiems žmonėms išplėtimo tik pablogins situaciją. Pasak jo, švedų ekspertų atliktame Portugalijos narkotikų politikos vertinime yra aiškiai teigiama, jog be paslaugų priklausomiems asmenims paslaugų plėtros vykdoma dekriminalizacija gali net pabloginti situaciją.