Penktadienis, 25 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus Gamta ir ekologija

Formuojame brandžius medžius: profesionalus arboristas pataria, kaip nesuklysti

www.alkas.lt
2021-10-29 09:00:52
3
Formuojame brandžius medžius: profesionalus arboristas pataria, kaip nesuklysti

„Husqvarna“ pjūklas | „Husqvarna“ nuotr.

Ruduo yra tinkamas metas genėti vaismedžius ir kitus medžius. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad genėjimas yra gana paprastas darbas, tačiau žinovai sako, kad tą darant netinkamai, medžiui galima ne padėti, o pakenkti.

„Tinkamiausias metas formuoti vaismedžius ir kitus lapuočius yra pavasaris ir ruduo. Kai kuriuos medžius, pavyzdžiui, pušis, geriausia genėti vasarą, nes tuomet iš pjūvio vietų išsiskiria mažiausiai sakų.

Tačiau sausas medžių šakas ir neteisingai augančius ūglius galima genėti bet kada, kai tik atsiranda poreikis. Taip pat svarbu nepamiršti, kad medžius būtina stebėti ir prižiūrėti nuolat – tik taip laiku pastebėsite, ką reikia daryti“, – pataria arboristas Artūras Žilinskas.

Drastiško genėjimo pasekmė – vilkūgliai

Dėl neteisingo genėjimo, kai medis nupjaustomas per smarkiai, pradeda augti vilkūgliai, arba stresiniai ūgliai. Tai statmenai kamienui iš kiekvienos pjūvio vietos išaugančios ir labai sparčiai augančios plonos šakelės.

Jas būtina išpjauti vos tik pastebėjus, nes užleidus pradeda formuotis neteisingos šakos ir gali būti sugadinamas visas medis.

Kartais žmonės specialiai kviečia arboristus ir prašo nupjauti visą medį, kad jis pradėtų leisti vilkūglius. Paprastai taip daroma su karklais. Tačiau A. Žilinskas perspėja, kad tokiu atveju vilkūglius reikia nuolat prižiūrėti.

„Neteisingų pavyzdžių, deja, galime pamatyti ir miestų gatvėse, kai prieš kokius 15 metų būdavo nupjaunami brandūs medžiai, paliekant tik keletą metrų kamieno.

Tose vietose medžiai prileidžia vilkūglių, tačiau matyti, kad jų niekas tinkamai nebeprižiūri ir ilgainiui ant nupjauto kamieno pradeda formuotis tarsi dar vienas medis.

Iš pažiūros gražu, tačiau pavojinga, nes kamieno pjūvio vieta yra silpnesnė ir medis per tą vietą gali išlūžti ar nulūžti.

Todėl apsisprendus, kad norima ant nupjauto kamieno vilkūglius auginti kaip naują lają, reikia nepamiršti, kad jiems bus būtina nuolatinė priežiūra“, – pabrėžia jis.

Pradėti formuoti medžius reikia vos pasodinus

Medžių priežiūros žinovas sako, kad daugelis gyventojų daro klaidą po pasodinimo keletą metų leisdami medžiui augti laisvai, o genėti ima tik jau suaugusį.

„Iš tikrųjų medžius reikia pradėti formuoti nuo tada, kai šis pasodinamas ir genėti kasmet. Taip paprasčiau suformuoti tokį medį, kokio norima.

Kai medžiui leidžiama augti 10–20 metų, o tada nutariama, kad jį reikia ar žeminti, ar išpjaustyti per storas šakas, tuomet darbas yra sudėtingesnis ir kelia daugiau streso pačiam medžiui, kuris iki to augo netrukdomas“, – tikina A. Žilinskas.

Kaip pavyzdį jis pateikia klientų pageidavimus nupjauti 3–5 metrų ilgio subrendusio medžio viršūnę, nes medis užaugo per didelis ir visą kiemą dengia jo šešėlis.

Geriausiu atveju reikėtų ne vienu kartu nupjauti keletą metrų viršūnės, o iš anksto nutarti, kokio aukščio medžio norisi, ir jam tokį pasiekus kasmet viršūnę trumpinti.

Labai didelę viršūnę brandžiam medžiui nupjauti pavojinga ir todėl, kad kamieno pjūvio vieta gali pradėti pūti, medis pradės leisti ūglius, kuriuos reikės nuolat genėti.

To nedarant ūgliai stambėja ir po keleto metų gali išlūžinėti kamienui pjūvio vietoje neatlaikius jų svorio.

Dažnas atvejis, kai gyventojai įsigyja sodybas su jau užaugusiais brandžiais medžiais. A. Žilinskas pataria kreiptis į žinovus ir bent pasitarti, nes bandymas genėti nežinant, kaip tą daryti teisingai, gali pakenkti medžiui.

„Jei medžiai yra brandūs, jokiu būdu negalima pjaustyti skeletinių šakų – pagrindinių, prasidedančių nuo kamieno. Nupjovus tokias stambias šakas per keletą metų toje vietoje atsiranda drevės, ten renkasi drėgmė ir medis pūva.

Galima genėti antros ar trečios eilės šakas, kurios atsišakoja nuo pagrindinių šakų. Kartais atliekame lajos redukciją – kai medis labai senas, jo skeletinės šakos sunkios, jos trumpinamos pagal tam tikrą schemą.

Skeletines šakas brandiems medžiams galima nupjauti tik tada, kai jos pažeistos, aplūžusios ir kelia pavojų žmonėms, taip pat trukdo elektros laidams, matomumui, gatvių apšvietimui“, – vardija pašnekovas.

Formuojant vaismedžius svarbu stebėti, kad nebūtų keleto viršūnių, jei taip nutinka – palikti tvirčiausią, o kitas pašalinti.

Kelios viršūnės tarpusavyje konkuruoja, šakos išsiraizgo, tankėja, ima trintis viena į kitą, silpsta, gali pradėti lūžinėti.

Taip pat reikia stebėti, kad šoninės jaunų vaismedžių šakos nebūtų per tankios ir jas išgenėti paliekant tarp jų maždaug sprindžio atstumą.

Artūras Žilinskas | „Husqvarna“ nuotr.
Pasirūpinti tinkamais įrankiais ir saugumu

Arboristas atkreipia dėmesį, kad genėjimo pjūviai turi būti kuo lygesni, taip medžiui lengviau užsigydyti žaizdą. Pjauti reikia prie šakos pagrindo, kad ant kamieno neliktų iškilusių „kelmelių“, o taip pat nebūtų nupjauta per giliai į kamieno pusę.

Plonoms šakelėms genėti jis pataria naudoti sekatorių, viršūnėse augantiems vilkūgliams – teleskopinį sekatorių, storesnėms šakoms – genėjimo pjūklelį siauresniais ašmenimis arba grandininį pjūklą.

„Husqvarna“ sodo technikos žinovas Giedrius Momgaudis sako, kad medžiams genėti reikėtų rinktis akumuliatorinius grandininius pjūklus.

Jie yra lengvesni už benzininius, jais patogiau dirbti medyje, paprasta užvesti vieno mygtuko paspaudimu. Kad pjūvis būtų kuo tikslesnis, prie pjūklo turi būti tvirtinama pati ploniausia pjovimo juosta ir smulkiausia grandinė.

Genint būtina nepamiršti pasirūpinti ir savo saugumu, ypač jei naudojami grandininiai pjūklai. „Viena iš saugaus pjovimo taisyklių – negalima kelti grandininio pjūklo virš galvos, ypač jei stovima ne ant žemės, o ant kopėčių (to apskritai nepatariama daryti) ar įsilipus į patį medį.

Dirbant su grandininiu pjūklu svarbu matyti, kaip vyksta pjovimas, todėl jį laikyti reikėtų maždaug juosmens lygyje, tuomet jis ir laikomas tvirtai, ir lengviau suvaldyti atmetimą pjovimo pradžioje“, – pataria G. Momgaudis.

Jam antrina ir A. Žilinskas, sakydamas, kad labai prastas derinys yra grandininis pjūklas ir kopėčios. „Pjaunamos stambesnės šakos gali netikėtai lūžti, krisdamos žemyn užkabinti ir nuversti kopėčias, o kartu kris ir žmogus, laikantis grandininį pjūklą.

Tokios padėtys pavojingos, todėl geriau bet kokias kopėčias, tiek atremiamas, tiek A formos, naudoti tik įlipti į medį, o genėti stovint ant šakų, prisirišus.

Jei matoma, kad laukia sudėtingas genėjimas, geriau nerizikuoti saugumu ir kviesti žinovus, turinčius žinių, patirties ir reikiamą įrangą“, – pataria jis.

G. Momgaudis primena, kad genint medžius būtini akiniai, apsaugantys akis nuo smulkių pjuvenų, ilgai dirbant su grandininiu pjūklu praverčia ausinės, rankas apsaugos darbinės pirštinės. Pastarąsias galima rinktis ir tvirtesnes, su specialia apsauga nuo pjūklo sužalojimų.

„Taip pat būtina avėti uždarą, neslidžią, patogią avalynę, kad būtų stovima kuo stabiliau. Dažniau dirbantys su grandininiais pjūklais turėtų pasvarstyti apie specialių apsauginių kelnių įsigijimą.

Jos būna sutvirtintos atspariu sintetiniu aramido pluoštu, todėl netyčia nuslydus pjūklui apsaugo kojas nuo sunkių ar net mirtinų sužalojimų.

Be abejo, kokybiški tokie daiktai nemažai kainuoja, tačiau neturėtume pamiršti, kad grandininiai pjūklai yra vieni pavojingiausių sodo įrankių, o sveikata yra brangiausias turtas“, – sako sodo technikos žinovas.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Medis mieste – ne bėda, o galimybės (video)
  2. 10 dalykų, kuriuos būtina padaryti sode prieš žiemą
  3. Vilniaus Gedimino prospekte bus atsodintos nudžiūvusios liepos
  4. Patarimai veisiantiems sodą
  5. Tarptautines varžytuves jaunimui apie miškus šalies atranką laimėjo gimnazistai iš Švenčionių
  6. Kuo toliau į miestą, tuo mažiau medžių
  7. Vilniaus medžių priežiūros tvarką keis profesionalai (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    Kas tas „arboristas“? Spykeris, mentorius, visažistas ar profesionalus floristas? Kiek galima tyčiotis iš lietuvių kalbos? Iki šiol nėra nei vienos įstaigos, komisijos ar bent jau darbo grupės, kurios rūpintųsi lietuvių kalbos apsauga ir puoselėjimu.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Gal darbą sustabdė neskiriamos lėšos? Juk tuo rūpinosi GTU, Kauno l-kla „Technologija”, Matematikos ir informatikos in-tas, Litimo, MELI, ir kt. Jau pirmąjį dešimtmetį išleido krūvas žodynų, kurių čia visų nė neišvardinsiu. Tačiau gyvenimas eina pirmyn, randasi naujų svetimkalbių sąvokų, ar ištraukiamos nenaudotos senos – su jomis reikia dirbti, jos terminologams nelyja iš dangaus. Tam reikia laiko, kai niekas tavęs neblaško, jokie kiti reikalai neatitraukia nuo žodžio vartymo smegenyse, daugybės tuščių, laiką ryjančių bandymų kompiuteriu lipdyti kažką. Tas „tuščias” laikas turi būti apmokamas.

      Atsakyti
      • Pajūrietis says:
        4 metai ago

        Yra miškininkystė, girininkai, medkirčiai, eiguliai, žolininkės, gėlininkai… Bet ne: jis – floristas. Skamba tai kaip. Tada turėtų būti ne gyvulininkystė, o faunininkystė:)

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Gelbėjimosi ratas
Gamta ir žmogus

Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?

2025 07 25
Aplinkos apsaugos departamento logotipas | aad.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Iš pareigų traukiasi AAD direktorius

2025 07 25
Sunkvežimiai „Renault D“
Lietuvoje

Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai

2025 07 25
Elektra
Energetika

II ketvirtį elektros pagaminta 50 proc. daugiau, nei tuo pat metu pernai

2025 07 25
Sraigtasparnis
Lietuvoje

VSAT pristatė naujus orlaivius

2025 07 25
Baltijos jūros krantų stebėsena
Gamta ir ekologija

Paskelbti Baltijos jūros krantų pokyčių stebėsenos rezultatai

2025 07 25
Skuodo gasirinės atidarymas
Lietuvoje

Skuodo ugniagesiai įsikūrė atnaujintoje gaisrinėje

2025 07 25
Naikintuvas
Lietuvoje

Virš Lietuvos užduotis vykdo NATO naikintuvai

2025 07 25

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Rimgaudas apie Netekome akademiko Romualdo Grigo – tautos sąžinės ir lietuviškosios minties žadintojo
  • Jules apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Skendimo prevencijos diena: kaip išvengti skaudžių nelaimių?
  • Iš pareigų traukiasi AAD direktorius
  • Lietuvos kariuomenę pasiekė „Renault“ sunkvežimiai
  • II ketvirtį elektros pagaminta 50 proc. daugiau, nei tuo pat metu pernai

Kiti Straipsniai

Padėkos iškilmės

Rekordinis šimtukų skaičius Kaune: geriausiai pasirodę abiturientai ir jų mokytojai iškilmingai apdovanoti rotušėje

2025 07 25
Išrinktos 2026 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

Išrinktos 2026 metų Lietuvos mažosios kultūros sostinės

2025 07 25
Vytautas Bajoras

Telšių rajone matematikos mokantis V. Bajoras: Svarbu surasti būdą kalbėtis su mokiniu

2025 07 25
Mitingas už valstybinę kalbą 2014-05-06 d.

V. Juozapaitis. Valstybinės kalbos niekinimas vidurvasario tyloje

2025 07 25
Naumiesčio ir Širvintos panorama nuo dešiniojo Šešupės kranto. Apie 1925 m. | lnm.lt nuotr.

Širvintos mini 550 metų sukaktį – kviečia visą Lietuvą į išskirtinę miesto šventę

2025 07 25
Klaipėdos universitete pasodintas ąžuolas Lietuvos karo laivyno 90-mečiui paminėti

Klaipėdos universitete pasodintas ąžuolas Lietuvos karo laivyno 90-mečiui paminėti

2025 07 25
Čiurlionio gimtadienį kultūros bendruomenė kviečiama švęsti kuriant naują paprotį – Kultūros dieną

Čiurlionio gimtadienį kultūros bendruomenė kviečiama švęsti kaip Kultūros dieną

2025 07 24
Palangos kurorto muziejuje veikia paroda „M. K. Čiurlionis šiandien: Miškas, jūra ir…“

Palangos kurorto muziejuje veikia paroda „M. K. Čiurlionis šiandien: Miškas, jūra ir…“

2025 07 24
Kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius kviečiamas pasinaudoti beveik 16 mln. eurų investicijomis

Kultūros ir kūrybinių industrijų sektorius kviečiamas pasinaudoti beveik 16 mln. eurų investicijomis

2025 07 24
Literatai vasaros seminare Dzūkijoje tyrinės Baroko palikimą ir Čiurlionio kūrybos veikmę

Literatai vasaros seminare Dzūkijoje tyrinės Baroko palikimą ir Čiurlionio kūrybos veikmę

2025 07 24

Skaitytojų nuomonės:

  • Rimgaudas apie Netekome akademiko Romualdo Grigo – tautos sąžinės ir lietuviškosios minties žadintojo
  • Jules apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • Kęstutis K. Urba apie K. Urba. Baltų raida ir virsmai
  • Rimvydas apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
  • skt. apie L. Kalėdienė. Valotka teisus – laikas perkirsti Lietuvos švietimo Gordijaus mazgą
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
2022-aisiais – išskirtinis dėmesys Lietuvos karaimų istorijai ir kultūrai

2022-aisiais – išskirtinis dėmesys Lietuvos karaimų istorijai ir kultūrai

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

Furnitūra | fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai