Ką žada dar viena sveikatos pertvarka?

Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) nariai sako turėję „išsireikalauti“, kad Sveikatos apsaugos ministerija pagaliau pristatytų gandais apaugusį sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projektą.

„Pandemijos nualintus medikus ir nustekentas ligonines bei pirminės sveikatos priežiūros centrus dabar užgrius dar ir sveikatos sistemos reforma“, – nerimu dalijasi SRK narė socialdemokratė Orinta Leiputė.

Jai antrina Seimo Antikorupcijos komisijos narys socialdemokratas Julius Sabatauskas: „Pamiršus COVID-19 pamokas, užsimota didinti „lovos užimtumą“ iki 300 dienų per metus, o tai reikš, kad žiemą net ir be pandemijos ligoniai turės gulėti koridoriuose, o sulaukus kitos pandemijos, – sporto ir parodų salėse“.

Sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projekte numatoma mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, jungti įstaigas, pertvarkyti greitąją medicinos pagalbą. Pertvarka taip pat palies ilgalaikės priežiūros paslaugas, skirtas neįgaliems ir ligotiems žmonėms. Šioms permainoms įgyvendinti bus naudojami Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (vad. RRF) ir Europos Sąjungos investicijų milijonai.

Užbėgdama už akių klausimams dėl mažinamo lovų ir įstaigų skaičiaus, viceministrė Danguolė Jankauskienė parlamentarų prašė „neišsigąsti“. Tačiau, socdemų vertinimu, daug kertinių klausimų lieka neatsakyta.

„Ministerijos atstovai labai akcentavo ekonominius kriterijus – kiek lovų turi būti ligoninėje, kad jos veikla būtų „tvari ir ekonomiška“. Tačiau kyla klausimas, ar taip skaičiuojant įmanoma atsižvelgti į žmonių interesą ir vietinę sveikatos priežiūros paslaugų paklausą“, – nuogąstauja O. Leiputė.

Socialdemokratai abejoja, ar rengdami šią pertvarką, valdantieji diskutavo su savivaldybėmis, pačiomis gydymo įstaigomis, jų vadovais, pacientų organizacijomis.

„Kur viešos diskusijos? Gydymo įstaigų vadovai apie tai nebuvo net girdėję. Kaip visada, pertvarkos projektas rengiamas slaptoje „darbo grupėje“, – piktinasi O. Leiputė.

Anot J. Sabatausko, ministerijos pristatyme išvardyta daugybė grėsmių, bet visoms joms suvaldyti siūloma ta pati priemonė: stiprinti Vilniaus ir Kauno universitetines ligonines. „O kas, jeigu pandemijos banga paralyžiuos būtent šitų įstaigų darbą?“, – klausia parlamentaras.

O. Leiputė priduria, kad neteikiant aktyvaus gydymo rajonuose, t. y. uždarius terapijos (vidaus ligų) skyrius, skubios medicinos paslaugos taps tiesiog neįmanomos, nes nebeliks skubios pagalbos skyrių. Rajonuose, kuriuose gyvena mažiau nei 21 tūkst. gyventojų, bus galima teikti tik ribotas gydytojų konsultantų paslaugas.

„Nutrūktgalviška“, – taip socialdemokratai apibūdina planus dėl greitosios medicinos pagalbos (GMP) pertvarkos.

„Labiausiai GMP pajėgumų trūksta kaimiškose savivaldybėse. Kodėl brigadų skaičius siejamas su gyventojų skaičiumi, neatsižvelgiant į atstumą ir suteikiamų paslaugų skaičių? Nuvažiuoti pas sergantį ir jį nuvežti į ligoninę, kuri yra didmiestyje, užtrunka daug laiko“, – pažymi O. Leiputė.

„GMP paslaugų centralizavimas niekaip nepagerins brigadų operatyvumo. Reikia didinti brigadų skaičių. Paslaugų kokybę pagerintų ir tinkami greitosios automobiliai su modernia aparatūra – dabar tipiška situacija tokia, kad dvi mašinos kelyje, o keturios remontuojamos“, – chroniškas problemas vardija O. Leiputė.

Paslapčia rengiamoje pertvarkoje socialdemokratai taip pat įžvelgia pataikavimą privačios medicinos subjektams, o tai lems socialinės atskirties didėjimą ir dar ryškesnius žmonių gyvenimo kokybės netolygumus.

J. Sabatauskas atkreipia dėmesį į tai, kad projekte nekalbama apie sveikatos rodiklių gerinimą – nors bus išleista beveik 1 milijardas eurų.

„Projektas persmelktas ne rūpesčio Lietuvos gyventojais, o kelių didžiųjų ligoninių interesų. Siekiant išsklaidyti abejones, svarbu žinoti: kas rengė projekto tekstą? Ar pasirašytos nešališkumo deklaracijos? Ar buvo balsuojama, o balsuojant susilaikoma tais atvejais, kai buvo tikėtinas interesų konfliktas? Ar rengti posėdžių protokolai? Kur jie? Kokia statistine ir prognostine medžiaga naudojosi projekto rengėjai?“ – klausia J. Sabatauskas.

Parlamentaro vertinimu, projektas parengtas skubotai ir neatitinka investiciniams projektams keliamų reikalavimų: nėra poveikio sveikatai, finansinio ir ekonominio efektyvumo vertinimų, nepaisoma tokių ES prioritetų kaip skaitmenizavimas, žaliasis kursas, regioninių skirtumų mažinimas.

„Reikalaujame kuo skubiau išslaptinti visą projekto tekstą. Būtina atlikti nepriklausomą ekspertizę. Seime bus galima pradėti diskusiją tik turint visą dokumento tekstą“, – socialdemokratų poziciją apibendrina J. Sabatauskas.