Prasidėjo ištiesintos Širvintos upės vagos ruožo taip vadinamo renatūralizavimo darbai. Įrengus renatūralizavimo (lietuviškai būtų – atgamtinimo) priemones, susidarys palankesnės gyvenimo sąlygos turtingesnei biologinei įvairovei, o po kurio laiko pagerės ir Širvintos upės būklė.
Siekiant atkurti Širvintos upės ruože kuo įvairesnę tėkmę, kuri būdinga žmogaus nepaveiktoms upėms, bus taikoma švelnioji renatūralizacija – tai sraunumų, užutekių, duburių ir slenksčių sudarymas vagoje, tėkmės srautą keičiančių bunų ar dugninių slenksčių įrengimas, vandens gyvūnams apsigyventi tinkamų substratų įvairovės padidinimas vagoje, panaudojant gamtines medžiagas iš akmenų, gargždo ir medienos.
Ruošiant įrengiamas Širvintos upės renatūralizavimo priemones buvo pasirinkti akmenų metiniai, nes akmenys yra gamtinė, santykinai nebrangi ir ilgaamžė medžiaga, kuri būdinga mūsų šalies gamtinėje aplinkoje. Akmenų metiniai yra palyginti nesunkiai įrengiami.
Pavieniai akmenys ar iš jų sudėliotos struktūros yra ilgaamžės, atsparios net ir didesnei tėkmei bei ledonešiui. Be to, net ir sugriuvus iš akmenų sudėtai struktūrai, vagoje likę akmenys neužteršia vagos jokiomis atplaišomis ar cheminėmis medžiagomis ir toliau tarnauja kaip substratas vandenų dugno gyvūnijai, nerštavietės žuvims.
Pakrantėse bus pasodintos medžių juostos, kurios užaugus medžiams sudarys ant upės vagos iš pietų, vakarų ir pietvakarių pusės krentantį šešėlį ir šiek tiek sumažins vandens temperatūrą.
Visos renatūralizavimo priemonės bus įrengtos taip, kad nė viename ruože nebūtų keičiamas esamas upės vandens lygis ir nebūtų sudaromos jokios patvankos ar naujos užliejamos vietovės, kurios galėtų neigiamai paveikti drenažo sistemų darbą. Darbai bus vykdomi tik valstybinėje žemėje.
Jeigu vykdant renatūralizavimo darbus prie upės reikės privažiuoti per privačius sklypus, tai bus iš anksto derinama su žemės savininkais.
Didžioji dalis visų Lietuvos upių buvo sureguliuotos melioracijos tikslais, todėl sumažėjo upių biologinė įvairovė, o ekologinės sąlygos tapo nebetinkamos gyventi tam tikrų žuvų ir kitų vandens organizmų rūšims.
Sureguliuotų upių kokybės elementų rodikliai neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų ir be papildomų priemonių mažai tikėtina, kad gera ekologinė būklė galėtų atsistatyti artimiausiais dešimtmečiais.
Ekologinei būklei pagerinti daugelis ES šalių, tarp jų ir Lietuva, sureguliuotose upėse naudoja švelniojo renatūralizavimo priemones. Šios priemonės padidina deguonies kiekį vandenyje, sudaro sąlygas upių buveinių ir jose gyvenančių augalų ir gyvūnų rūšių įvairovės gausinimui.
Tai skatina natūralų vandens apsivalymą nuo biogeninių medžiagų ir parodo vandens telkinio būklės gerėjimą.
Širvintos upėje bus renatūralizuotas beveik 10 km ruožas: nuo santakos su Akmenos upe ties Santakos k. iki santakos su Vilkesos upe ties Arliškių k.
Be šios upės šią vasarą pagalbos sulauks ir dar keturios – Musia, Mūšia, Vokė ir Vyžinta. Iš viso penkiose upėse bus vykdomi renatūralizacijos darbai ruožuose, kurių ilgis sudarys apie 50 km.
