Karinių dronų naudojimas nuo pat pradžių kėlė klausimus dėl tokio ginklo panaudojimo etikos. Tačiau dabar tie klausimai skambės dar garsiau, nes, kaip skelbia Jungtinės Tautos, jau peržengėme šiurpią ribą.
Ta riba – žmogaus gyvybės patikėjimas robotui. Dronai gali būti pilotuojami per atstumą. Smūgiai taip pat yra suduodami pagal žmonių komandas ir mygtukų paspaudimus. Tačiau dabar, kaip skelbia Jungtinės Tautos, robotai jau patys renkasi taikinius. Kovinės užduotys jau vyksta be žmogaus įsikišimo.
Ir tai yra šiurpi riba, kai autonominiai robotai-kariai tampa tikrove. Ir būtent taip – autonominiai. Jau yra dronų, kurie yra tiesiog pasiunčiami priešo kryptimi ir patys nusprendžia, kas bus puolamas.
Turkiškas dronas „STM Kargu-2“ Libijoje jau vykdė autonominius kovinius skrydžius. Mažas ir pakankamai pigus dronas gali naudoti veidų atpažinimo technologiją, pasirinkdamas, kuriuos žmones nukauti. Nei 7 kg nesveriantis dronas gali būti gaminamas masiškai.
Mokslininkai apie tai perspėjo daug anksčiau. Dar 2017 metais „Future of Life Institute“ paskelbė video, pasakojantį apie dirbtinį protą ir ginklus. Daug mokslininkų pasirašė kreipimąsi, ragindami šalis susitarti dėl autonominių kovinių dronų draudimo.
Tokie dronai gali tapti masinio naikinimo ginklu. Jiems nereikia žmonių priežiūros, jie gali būti pigūs ir vienkartiniai. Jie patys rinksis taikinius, nesibaimindami karo tribunolo. Jų gali būti daug, jų gali būti visur.
Tačiau mokslininkai mano, kad dar ne vėlu. Jų filmukas ateityje galėtų būti priminimas, kokiu keliu žmonija galėjo pasukti, bet nepasuko. Tik kažin, ar tokio veiksmingo ginklo draudimas sulauks galingų šalių pritarimo.
Mokslininkai prieštaravo ir branduolinių ginklų kūrimui ir plėtrai, bet jų pabaigos kol kas dar nematome. Be to, vienybė šioje srityje tikrai nėra. Juk ginklą į dirbtinio intelekto rankas taip pat spaudžia mokslininkai.
Žinodami, ką kuria, vis tiek kuria, o sukūrę, kai dideli pinigai jau jų kišenėse, pradeda dejuoti aimanuoti.
40 – ties dienų karas tarp Azerbaidžano ir Armėnijos parodė mokslo jėgą . Armėnai parodė savo XX amž. kariuomenę (maskvos projektas) . Azerbaidžano XXI amž. kariuomenė , su koviniais skraidukais (Izraelio, Turkijos mokslo pasiekimai karinėje srityje ) , naikino armėnų karius , ginkluote, vaizdai , kaip iš kokio fantastinio kino.
Taip, karas brangus “žaidimas”. Mokslininkai ne badauja.