Atsargiai pelėsiai!

Tokią ne itin malonią diagnozę vis dažniau išgirsta ne tik gyvenamųjų, bet ir kitos paskirties patalpų savininkai ar naudotojai. Pelija sienos, lubos, langai, jaučiamas nemalonus pelėsių kvapas, pablogėja patalpų estetinė išvaizda. Deja, diagnozė akivaizdi ir neginčijama. Nors niekas ir nenori savo gyvenamojoje aplinkoje aptikti pelėsių (mikroskopinių grybų), tačiau įvykus faktui reikia imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų.

Tam, kad suprastume su kokiu priešininku kovojame, reikia bent kiek suprasti pelėsių prigimtį, biologinius savitumus, šiuolaikinės statybos principus ir teisingą tinkamų medžiagų panaudojimą.

Pelėsiai – yra grybai. Dažniausiai tai siūliniai grybai, augantys ant daugumos aplinkos paviršių, substratų ir sudarantys siūlų tinklą – grybieną. Pelėsiai augina mažytes sporas, kurių dėka jie ir dauginasi. Siūlų tinklas ir sporos gali būti įvairių spalvų, dažniausiai juodos, pilkos, rudos, žalsvos, todėl jos lengvai matomos. Pelėsių įvairovė skaičiuojama tūkstančiais, tačiau ne visi pelėsiai sukelia ligas, apsinuodijimus ir kitokius negalavimus. Nuodingi pelėsiai sklinda aplinkoje, gali būti įkvepiami su oru, suvalgomi su maisto produktais. Tokiu būdu žmogus ir aplinkos pelėsiai nuolat sąveikauja. Įprasta manyti, kad pelėsiai labiausiai kenkia pastatams, gadina apdailą, konstrukcijas, tačiau žymiai svarbesnė pelėsių įtaka žmogaus sveikatai. Pelėsių išskiriamos medžiagos gali pažeisti beveik visas žmonių ir gyvūnų organizmo sistemas.

Kaip pelėsiai patenka į patalpas ir kokie faktoriai sąlygoja jų dauginimąsi?

Pelėsiai pradeda vystytis, kai ant drėgno paviršiaus patenka iš oro ar kitų jų buvimo vietų. Pelėsių vystymuisi yra būtinas vanduo, mitybinis substratas ir teigiama aplinkos temperatūra. Mitybiniu pelėsių substratu gali būti statybinės, apdailos medžiagos, interjero detalės, dažai, namų apyvokos daiktai ir aibė kitų aplinkos daiktų ir netgi dulkės. Pelėsiai dauginasi esant aplinkos temperatūrai 20–30 laipsnių, tačiau kai kurios pelėsių rūšys vystosi ir žemose temperatūrose. Jie gali pažeisti šaldytuvuose ir šaldikliuose laikomus maisto produktus ir pačius įrenginius. Drėgmė yra gyvybiškai svarbi pelėsių vystymosi sąlyga.

Šalinant drėgmę įmanomas pelėsių vystymosi apribojimas. Santykinė drėgmė priklauso nuo temperatūros, jai kylant drėgmė mažėja. Patalpų santykinei drėgmei esminę įtaką daro patalpų vėdinimas.

Pelėsių plitimo priežastys

– Padidėjusi drėgmė;
– Prastas vėdinimas;
– Nepakankamas šildymas;
– Susidaręs šalčio tiltas atitvarinėse konstrukcijose.

Pelėsių augimą sąlygoja trys pagrindiniai veiksniai: drėgmė, temperatūra, maisto medžiagos. Pelėsiai gali augti ant įvairių medžiagų: medienos, faneros, kartono, tinko, dažų, lakų, betono ir kt.

Poveikis sveikatai

Žmogaus sveikatai ypač pavojingos pelėsiams augant jų sintetinamos nuodingos medžiagos (toksinai). Jei toksinus gaminančių mikroorganizmų koncentracija didelė, tai gyvenamosios aplinkos grybinis užterštumas gali tapti sunkių ligų, tokių kaip alergija, bronchinė astma, kvėpavimo takų uždegimas, viena iš priežasčių. Pelėsių sukeltomis ligomis gali susirgti net visa šeima. Pelėsių gaminamas toksinas, pelėsių sporos gali sukelti trumpalaikį ar ilgalaikį poveikį sveikatai. Trumpalaikis poveikis dažniausiai pasireiškia: galvos skausmais, nerviniu dirglumu, nuovargiu, alerginėmis reakcijomis, peršalimo simptomais, akių ašarojimu, odos perštėjimu, sloga, kosuliu, viršutinių kvėpavimo takų dirginimu ir pan.

Pelėsių poveikis sveikatai ne visiems vienodas. Vieniems pelėsiai nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems pelėsiai, ypač jų išskiriamos nuodingosios medžiagos, gali sukelti rimtų sveikatos pažeidimų. Labiausiai pelėsiams jautrūs kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys ir žmonės su nusilpusiu imunitetu.

Pelėsių prevencija

Dažniausiai pelėsiai auga nepakankamai vėdinamose bei didelę drėgmę turinčiose patalpose. Net ir į dažnai vėdinamas patalpas drėgmė gali patekti per sienas iš lauko pusės dėl neteisingo parapeto skardinimo, netvarkingų lietvamzdžių, dėl nesandarių siūlių ar sienos konstrukcijų defekto. Norint pašalinti pelėsius, reikia pirmoje eilėje šalinti įšorines priežastis. Drėgmė butuose atsiranda ir dėl žmogaus veiklos, nes laistomos gėlės, skalbiama, džiovinama, gaminamas maistas. Daugelyje butų drėgmė padidėja senus medinius langus pakeitus plastikiniais.

Kovojant su pelėsiais, pirmoje eilėje būtina nustatyti jų atsiradimo vietas ir priežastis. Charakteringi požymiai: pelėsių kvapas, dėmės ant sienų, lubų, įrenginių. Pelėsių naikinimo priemonės negali sustabdyti jų augimo labai ilgam laikui, jie anksčiau ar vėliau vis tiek atsinaujina. Geriausias efektas pasiekiamas tada, kai pavyksta sumažinti padidėjusią drėgmę. Turi būti šalinamas ne tik vidinės, bet ir išorinės drėgmės skverbimosi į patalpas priežastys. Sprendžiant namo konstrukcijų klausimus, rekomenduojama konsultuotis su statybų žinovais.

Pelėsiai gali būti šalinami cheminiu arba mechaniniu būdu

Galimi pelėsių šalinimo būdai:

Lauko sąlygomis: pelėsiai nuvalomi kietu metaliniu šepečiu arba nuskutami. Norint išvengti sporų sklidimo patalpoje, rekomenduojama pelėsio pažeistą vietą prieš mechaninį valymą sudrėkinti (vandeniu, balikliais, specialiais dezinfekciniais tirpalais).

Vidaus sąlygomis: pirmiausia paviršius nuvalomas specialiu skysčiu chloro tirpalu (1 dalis chloro ir 3 dalys vandens) arba naudoti dezinfekcines (fungicidines) priemones platinamas ūkinių prekių prekybos centruose. Reikia atsiminti, kad chloras yra kenksmingas sveikatai, todėl su tirpalais turinčiais chloro, reikia elgtis labai atsargiai, naudoti rankų, akių ir kvėpavimo takų apsaugos priemones, darbus vykdyti gerai vėdinamose patalpose.Tačiau net ir geriausios pelėsius naikinančios priemonės nebus efektyvios, jeigu nuo paviršiaus nebus gerai nuvalyti pelėsiai. Jeigu pelėsiais pažeisti dideli plotai, jų naikinimą ir prevenciją rekomenduojame palikti specialistams.

Siūloma nepamiršti sistemingai taikyti priemones mažinančias drėgmę patalpose: kambarių, virtuvių ir vonių vėdinimas, nakčiai palikti atviras vonios duris. Kiek galima sumažinti kambarinių gėlių auginimą ir jų laistymą. Gaminant maistą virtuvėje jungti ištraukiamąją ventiliaciją. Patalpas rekomenduojama ne tik vėdinti, bet ir dažniau bei kruopščiau valyti.