Trečiadienis, 27 gegužės, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

D. Petkus. Kam naudinga kova Genocido centre?

Dovilas Petkus, www.propatria.lt
2021-03-29 01:29:25
60
PERŽIŪROS
4
D. Petkus. Kam naudinga kova Genocido centre?

Dovilas Petkus | propatria.lt nuotr.

Šią savaitę Seime bus svarstomas Lietuvos gyventojų genocido ir rezidencijos tyrimo centro ( LGGRTC) vadovo prof. Ado Jakubausko likimas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir darbo grupei dėl situacijos centre vadovavusi Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė dar prieš balsavimus iš anksto suskubo pasmerkti centro direktorių, pareikšdamos, kad centrui jis vadovaut nebegali.

Nepaisant to, jog prof. A. Jakubauską stojo ginti dauguma šios įstaigos darbuotojų politiniai kaliniai ir tremtiniai bei kone visi gyvi antisovietinės rezistencijos dalyviai, Seimo valdybai svaresni atrodo atleistos iš centro istorikės argumentai.

Velia į informacinius karus?

Darbą praradusi istorikė Mingailė Jurkutė skundėsi cenzūra ir tuo, jog direktorius A. Jokubauskas pernelyg kišosi į jos darbą. Visgi, panagrinėjus pačių skundų autorių argumentus, tampa sunku suprasti, kur direktorius peržengė savo įgaliojimus. 

Visų pirma, M. Jurkutė nusprendė, kad jų darbovietės problemos yra viešas visos Lietuvos reikalas, o universaliai taikomas reikalavimas už instituciją kalbėti vadovybei ar atstovui spaudai esąs cenzūra. Dar keisčiau pasidaro, kuomet kritikuojama direktoriaus teisė formuoti įstaigos tyrimų gaires, stengiantis atkreipti dėmesį į tai, kad instituto misija yra ne tik įgyvendinti istorinius tyrimus, tačiau ir tų tyrimų pagalba apginti Lietuvą nuo viešai platinamo priešiškų valstybių šmeižto apie partizanus ar Birželio sukilėlius. 

Buvo skundžiamasi, kad esą vadovas tokiu būdu velia istorijos tyrėjus į politikavimą ir informacinius karus, tačiau šiai dienai reikėtų viso labo konstatuoti, kad tie karai, norime to ar ne, jau vyksta, mes juose dalyvaujame ir dar pralaimime. Jokia kita įstaiga, negu LGGRTC neturi tokių galimybių ir kompetencijos paneigti informacinių atakų platinamą dezinformaciją, todėl prof. A. Jokubausko sprendimas labiau akcentuoti kovą su priešišku Lietuvai istoriniu melu yra sveikintinas, o ne peiktinas veiksmas. 

Paradoksalu, kad kuomet centro istorikai bando skųstis, kad yra politikuojama, TS-LKD atstovas Seime Emanuelis Zingeris politinių tikslų centro veikloje net neslepia teigdamas: „Kai kurioms žinomoms, matomai neskaitlingoms, bet abejotinos reputacijos asmenybėms neturėjo būti teikiami apdovanojimai, statusai, jų atminimas neturėjo būti įamžintas paminklais. Joms suteikti kariniai laipsniai turėtų būti panaikinti, taip pat turėtų būti persvarstyta jų memorializacija“. 

Šis pasakymas aiškiai signalizuoja, kad dabartinis vadovas, pasiryžęs ginti nuo informacinių atakų Lietuvos laisvės kovų istoriją yra nepatogus asmuo istorijai perrašyti ir paminklams griauti. Dar daugiau, tokių siekių akivaizdoje tampa aišku, kad kaltas yra net ne A. Jakubauskas, tačiau visas centro darbas dar iki jo paskyrimo. Tikėtina, jog visa iki šiol parašyta Lietuvos istorija daliai ideologiškai angažuotų asmenų atrodo pernelyg „fašistinė“, o tą, anot jų, būtina pakeisti, norint įsiteikti didžiosioms galioms.  

Siekia privatizuoti centro resursus?

Stebint kovas Genocido centre, tampa vis labiau įtartina, ar šis politinis spaudimas nėra susijęs ir su noru pasipelnyti, siekiant įsisavinti centro disponuojamas lėšas. Nenuostabu, jog į visą aistrų kurstymą LGGRTC itin aktyviai viešojoje erdvėje įsitraukė ir, tikėtina, centro vadovo posto siekiantis Vilniaus Universiteto dėstytojas Nerijus Šepetys.

Šis laisvės kovotojų juodinimu pagarsėjęs Lietuvos istorikas neslepia palankumo „žydšaudžių industrijos“ stovyklai, bendradarbiaujančiai su žydų fondais, karštligiškai ieškančiais nacių visame pasaulyje ir turinčiais interesų Lietuvoje.  

Po Antrojo pasaulinio karo daugybė nacių, vykdžiusių holokaustą, mirė, buvo sumedžioti Izraelio žvalgybų arba buvo nuteisti, kitaip tariant, jų neliko. Tačiau įvairios atminties grupės, kurioms buvo aktualu tęsti kovą su denacifikacija, sustoti neketino, tad teko ieškoti naujų puolimo objektų. Tam ypač pasitarnavo iš sovietinės uždangos ištrūkusios valstybės, tokios kaip Lietuva, kurios istorijos cechai buvo suformuoti antifašistinės, komunistinės kovos dvasioje, o neturtingos šalies inteligentai siekė prasigyventi. 

Esant tokiai padėčiai, priešų „už sidabrinius“ netruko būti surasta. Net ir menkiausią sąsają su Antrojo pasaulinio karo įvykiais turėję asmenys, nors žydų nežudė, pradėjo būti statomi į vieną gretą su „žydšaudžiais“. Tokio likimo susilaukė ir pirmasis savanoris K. Škirpa, ir, paradoksaliai, Jonas Noreika – Generolas Vėtra, kuris, kaip vėliau tyrimas išaiškino, žydus gelbėjo. Verta prisiminti ir bandymus „žydšaudžiu“ apšaukti partizanų vadą A. Ramanauską – Vanagą. LGGRTC šiuo atveju yra dar minėtų fondų veiklai ir jiems atstovaujantiems istorikams kol kas neprieinami Lietuvos valstybės resursai, kuriais būtų mielai pasinaudota. 

Lietuvai neišvengiamai dalyvaujant informaciniuose karuose, tenka klausti ar Genocido centre išties puolami istorikai, ar visa nepriklausomos šalies istorija ir jos prestižas. Šioje situacijoje apginti A. Jakubauską ir jo teisę po teisėto paskyrimo vadovauti Genocido tyrimų centrui tampa kiekvieno sąžiningo piliečio ir ypač Seimo nario pareiga.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Radžvilas. Po susidorojimų: atidavus Sukilimą, nebereiks ir Genocido centro
  2. Politinės užuovėjos nebus: Genocido centras ir toliau bus puolamas
  3. Seimo valdyba siūlo atleisti Genocido ir rezistencijos tyrimo centro vadovą (video)
  4. V. Sinica. Kiek tęsis profesoriaus Ado Jakubausko persekiojimas?
  5. A. Aleksandravičius. Kodėl „holokausto industrijos“ kūrėjams leidžiame klastoti istoriją?
  6. Tautininkai: Atsakymo, už kokius nuopelnus Lietuvai buvo apdovanota sovietinė partizanė, mes negavome (video)
  7. D. Stancikas. Išvalstybinimas
  8. R. Čepaitienė. „Vanagaitės skandalas“ – pabaiga ar tęsinys?
  9. V. Vasiliauskas. Kalam prie gėdos stulpo dešimtmečius. Gal jau gana?
  10. A. Jakubauskas. Atviras laiškas Seimo nariams
  11. Č. Iškauskas. Penktoji kolona: pasaulinė patirtis (I)
  12. R. Ožalinskas. Paminklo L.Baliukevičiaus-Dzūko žūties vietoje Žaliamiškyje kūrimas
  13. Patriotinės organizacijos ir partizanai užsistojo prof. V. Rakutį, V. Valiušaitį ir LGGRTC
  14. Grupė visuomenininkų reikalauja stabdyti propagandinius išpuolius priešinančius tautines mažumas ir lietuvius
  15. Lietuvos žmogaus teisių organizacijos stoja mūrų už LGGRTC vadovą

Naujienos iš interneto:

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Žemyna says:
    5 metai ago

    Pritariu ir palaikau.
    Nepatenkintiems, kad ir valstybinėje įstaigoje reikalaujama kokybiškai dirbti, didelis AČIŪ, kad nepareikalaujate tokio direktoriaus, kuris tik prašytų bent algų mokėjimo dieną darbe būti ir darbą dirbti.Kitą vertus, žinoma, direktorius reikia laiku į vietą pastatyti, kad kartais kuriam nešautų į galvą, jog jis, o ne jūs čia vadovausite.

    Atsakyti
  2. Kažin says:
    5 metai ago

    Jurkutė dėl atleidimo gali jį ginčyti teisme. Jeigu atleidimas bus neteisėtas, tai teismas ją grąžins į pareigas ir priteis atitinkamą kompensaciją. Taigi spręsti dėl atleidimo priklauso teismui, o ne Seimui.
    O dalykai dėl kurių skundžiasi kiti darbuotojai yra tyrimų krypties klausimas, o koks jis turi būti aišku iš įstaigos pavadinimo, o jis vadinasi Genocido centru. EŽTT teismas yra nustatęs, kad partizanų ir jų dalyvių vykdytas naikinimas yra Lietuvos gyventojų genocidas. Taigi jį vykdę stribai su sovietų kariuomene yra genocido vykdytojai, tokiu atveju jie yra Genocidų centro tyrimų objektai. Tie genocidiniai veiksmai prieš Lietuvos gyventojus prasidėjo nuo 1940 m. birželio. Taigi Genocido centro tyrimų objektas yra aiškiai ir moksliškai apibrėžtas. Genocido centras jo laikosi, įstatymu nustatytų savo galių neviršija, taigi Seimui svarstyti jo direktoriaus tinkamumo pareigoms klausimą, objektyvių priežasčių nėra.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      5 metai ago

      Tamsta, savo mintis išdėstei “aiškiai ir moksliškai apibrėžtas”. O priešininkams (jie ne kvaili ,supranta) nusispjauti . Jie priešinsis ( meluos, žemins kitaip manančius) nes pasipriešinimui tinka visokie būdai.

      Atsakyti
  3. Žemyna says:
    5 metai ago

    Vakar kažkur skaičiau, jog svarbiausia dabar RASTI PRIEŽASTĮ, KAS juos taip gena, kur jie taip skuba? Kodėl jie visą tai, kas labiausiai visuomenę žeidžia, į vieną metą surinko, nors yra daugybė kitų arba užleistų, arba šiuo metu labai svarbių reikalų? Kodėl vienu metu taip dega ir Genocido centro, ir Šeimos, ir kvaišalų, ir pseudo-TM reikalai, ir būtinybė SAVO valstybės gynėjus nusikaltėliais paskelbti? Kodėl užsienio valstybei per pandemiją ne savo tautos sveikata, o mūsų abėcėle rūpi? Kodėl AA partija nesirūpina visokiomis pasirašytomis, bet nevykdomomis konvencijomis (tarp jų ir dėl miškų, dėl paveldo apsaugos), bet rūpi naują pasirašyti? Kodėl, pasak miškų gynėjų, priimamas visai priešingas* įstatymas, negu per susitikimą su liberalais suderinta buvo? Visa jų veikla tartum specialiai didina spaudimą, tartum siekia, kad katilas sprogtų. Karštligiškai skuba, tartum jiems būtų nurodyta valanda X, iki kurios Lietuva turi būti ,,patvarkyta”. ,
    ______________________________
    * Tai, ką vakar skaičiau, papildau šiandien išgirstu Gaidamavičiaus pasisakymu apie tai, kad oficialiai patvirtinami ,,teisingi” popieriai, o tikrovėje jo (ar gretimoje) urėdijoje net ir po kovo 15 d. toliau energingai kertami brandūs miškai, vežami į LV, o iš ten plukdomi į Kiniją! Beje, paaiškino labai įdomų ekonominį dalyką, kaip ateityje mums ne tik gamtosaugos požiūriu, bet ir (turizmo ir kt.) verslui, ir biudžetui finansiškai pakenks dabartinis miškų naikinimas, kaip veikia tarptautinių sankcijų už tai mechanizmas. Neradau pukas.lt radijo laidų įrašų, bet gal 21 val. kartos?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Kelias Vilnius–Kaunas
Lietuvoje

Vyriausybė pritarė kelių įstatymų pakeitimams

2026 05 27
Prezidentūra |
Lietuvoje

Prezidentūroje – VGT posėdis

2026 05 27
Elektra
Lietuvoje

Patvirtintos antrojo pusmečio elektros ir dujų kainos

2026 05 27
Inga Ruginienė
Lietuvoje

I. Ruginienė: dėl duomenų nutekinimo imtasi neatidėliotinų veiksmų

2026 05 27
Atgimimo aikšte Klaipėdoje | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Klaipėdos Atgimimo aikštėje atnaujinami darbai

2026 05 27
Lukas Savickas
Lietuvoje

Demokratai teigia, kad atsakomybę dėl duomenų vagystės būtina prisiimti ir ministrams

2026 05 27
Krovininiai automobiliai
Lietuvoje

Rengiamas veiksmų planas stiprinant perkrautų krovininių automobilių kontrolę

2026 05 27
Gariūnų viadukas
Lietuvoje

Atnaujinant Gariūnų viaduką bus ribojamas eismas Kirtimų kryptimi

2026 05 27
Leidinys „Kuršių nerijos knyga“
Kultūra

Mažvydo bibliotekoje vyks D. Nikitenkos knygos „Kuršių nerijos knyga“ pristatymas

2026 05 27
Je m'envenue. A. Muralytė
Kultūra

Ravenoje – ypatingas dėmesys lietuviškam lėlių teatrui

2026 05 27
Koliažas: rėmėjas ir fakultetas
Kultūra

JAV lietuvio dovana: VU fonde įkurtas 100 tūkst. eurų subfondas vieno garsiausių Lietuvos diplomatų atminimui

2026 05 27
Šventės „Begasas“ akimirka
Kultūra

Tarptautinė ypatingų teatrų šventė–forumas „Begasas XX“ paminėjo 20 metų kūrybinės bendrystės sukaktį

2026 05 27

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikabalis apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • >+++ apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • Manau apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • +++ apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Vyriausybė pritarė kelių įstatymų pakeitimams
  • Prezidentūroje – VGT posėdis
  • Patvirtintos antrojo pusmečio elektros ir dujų kainos
  • I. Ruginienė: dėl duomenų nutekinimo imtasi neatidėliotinų veiksmų

Kiti Straipsniai

Specialiųjų tyrimų tarnyba

STT vertinimu, teatrų ir salių vadovų skyrimo tvarka kelia korupcijos riziką

2026 05 11
Paroda „Lozoraičių Lietuva: kai asmeniška tampa politiška“

Signatarų namai atsisveikina su Lozoraičių paroda

2026 05 07
Lietuvos nacionalinis dramos teatras Vilniuje

Liberalai teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų paskyrimų tvarką prašo įvertinti STT

2026 04 29
Tremtiniai lietuviai Manos upėje. Apie 1953 m.

LGGRTC istorikų pareiškimas: Rusijoje šiandien naikinami ne tik paminklai – naikinama teisė prisiminti

2026 04 24
Elektromobilis

Liberalai siūlo PVM lengvatą elektromobiliams ir viešajam transportui

2026 04 15
LGGRTC

Lietuvos laisvės kovotojų ir jų rėmėjų memorialui-kolumbariumui Leipalingyje skirta daugiau kaip 200 tūkst. eurų

2026 04 11
Viktorija Čmilytė-Nielsen

Liberalai tikisi verdiktų dėl įstatymus pažeidusių ministrių

2026 03 31
Liberalai

Liberalai į frakciją kviečia Valstybės saugumo departamento vadovą  

2026 03 17
Ukmergės rajono meras ir Juozas Krikštaponis

Ukmergėje kovo 4-ąją: protestas dėl Juozo Krikštaponio memorialo – rekonstrukcija ar istorinės atminties trynimas?

2026 03 03
Politinis kalinys Edvardas Burokas Vorkutos lageryje. 1955 m.

A. Gelžinis. Garbinga Ukmergės antisovietinės jaunimo organizacijos „Lietuvos patriotas“ kovos istorija

2026 02 19

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikabalis apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • >+++ apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • Manau apie L. Čepienė. Išlįs klasta, nors ir po žemėm būtų pakasta
  • +++ apie Į liejyklą išlydėta Vytauto Didžiojo skulptūra
  • Rimgaudas apie KTU studentai sukūrė vandens droną, galintį išgelbėti skęstančiuosius
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Antanas Maceina | šaltiniai.info nuotr.

A. Maceina. Filosofija ir lietuvių kalba

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai