Daugiau kaip šimtas nevyriausybinių organizacijų (NVO) trečiadienį kreipėsi raštu į Lietuvos premjerę Ingridą Šimonytę klausdami, kodėl nevykdomi pažadai į svarbius Lietuvai procesus įtraukti pilietinę visuomenę.
Raštą pasirašiusių organizacijų teigimu, pasigendama partijų programose buvusių įsipareigojimų tartis su NVO. Beje, tokių procedūrų įgyvendinimą, svarstant Lietuvai svarbius dokumentus, kelia ir Europos Komisija.
„Šiuo metu svarstomas Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas. Socialinių ir ekonominių partnerių įtraukimo procesas yra formalus, niekas nėra matęs viso plano projekto. Dokumentas nėra viešai skelbiamas. Kaip mes galime laiku reaguoti ir teikti konstruktyvius pasiūlymus, neturėdami galimybės susipažinti su šiuo planu?”, – klausia viena iš rašto iniciatorių Gaja Šavelė, Nacionalinės NVO koalicijos vadovė.
Anot G. Šavelės, panašiai buvo ir su Vyriausybės programos priemonių plano aptarimu su socialiniais partneriais. „Sudalyvaujame pristatyme, nematę dokumentų, gauname penkias darbo dienas pasiūlymams pateikti, ministerijos užsideda pliusiukus, kad „įtraukė” pilietinę visuomenę ir tuo viskas baigiasi, nėra jokio atgalinio ryšio”, – sako ji.
Pilietinės visuomenės atstovų rašte primenama, kad Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planas (angl. RRF) turi padėti spręsti svarbiausius iššūkius Lietuvai, suvaldant COVID-19 krizės sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, siekiant tvaresnės ir atsparesnės visuomenės. Todėl itin svarbu, kad RFF būtų subalansuotas, taip pat atlieptų labiausiai pandemijos pažeistų visuomenės grupių poreikius, prioritetą teikiant žaliajai ir skaitmeninei pertvarkai.
„NVO atstovauja itin plačios aktyvios visuomenės grupes, išreiškia plačios visuomenės balsą. Vienijame įvairių sričių ekspertus, turime sukaupę ilgametes patirtis. Dauguma mūsų organizacijų yra tarptautinių tinklų nariai. Kodėl NVO balsas tapo nebesvarbus?“, – klausia Gaja Šavelė.
RRF plane Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijomis ir iki 3 mlrd. eurų paskolomis, o tai yra didžiulė atsakomybė visai valstybei ir pilietinei visuomenei.
Nevyriausybinės organizacijos jau ne kartą kreipėsi į atsakingas institucijas siūlydamos prisidėti konkrečiais bei konstruktyviais pasiūlymais rengiant šį planą. Ir nors RRF planas turi būti parengtas ir suderintas su Europos Komisija iki šių metų balandžio 30 d., iki šiol pasigendama aiškaus ir nuoseklaus plano rengimo proceso, pilietinės visuomenės atstovų ir socialinių partnerių įtraukimo.
Savo rašte NVO atstovai Vyriausybės narius ragina:
- Pateikti pilietinei visuomenei susipažinti su Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano 2021-2026 m. projektu ir finansinėmis projekcijomis, kuriame atsispindėtų visi plano investicinių krypčių komponentai: žalioji pertvarka, skaitmenizacija, švietimas, sveikata, socialinė apsauga, inovacijos ir mokslas, o taip pat viešojo sektoriaus pertvarka.
- Suorganizuoti viešas konsultacijas su socialiniais ir ekonominiais partneriais, skiriant deramą dėmesį siūlymų svarstymui ir sudarant galimybę iš anksto susipažinti su RRF plano projektu.
- Pristatyti pakoreguotą RRF plano projektą, pažymint, į kuriuos siūlymus atsižvelgta ar neatsižvelgta.
Įtraukti Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos atstovą į prie Vyriausybės suburtą darbo grupę siūlymams dėl ekonomikos gaivinimo plano. - „Apie situaciją informavome Europos Komisijos Lietuvoje atstovybę ir kitas atsakingas institucijas bei asmenis. Tikimės, kad Vyriausybė atsižvelgs į pateiktus siūlymus ir įgyvendins savo rinkiminius pažadus“, – viliasi G. Šavelė.
Raštą pasirašė:
Nacionalinė NVO koalicija, vienijanti 13 nacionalinių skėtinių organizacijų, tame tarpe:
Aplinkosaugos koalicija, vienijanti 6 organizacijas,
Lietuvos negalios organizacijų forumas, vienijantis 15 nacionalinių negalios organizacijų,
Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, vienijantis 53 organizaciją,
Nacionalinis švietimo NVO tinklas, vienijantis 18 organizacijų,
Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras,
Vartotojų aljansas, vienijantis 10 organizacijų.
Svajonė,
kol LTSR AT mūre,
kol LKP CK bunkeryje
po KOVO 11
Prezidentas darbus “leidžia”
ir Seimui, ir Vyriausybei
neatsakingas atostogauti, –
Tol nestatoma Lietuvos Kariuomenės RAMOVĖ
tūnant jau nuo 1993 rugsėjo 1 d. atlaisvintose bolševikinio smarado armeicų dvoku prasmirdusiose patalpose (beje, kaip iki Menininkų namų buvus Opicierių krasnoarmeicų klubui, taikytina tai ir Prezidentūros būdos erdvėms),
Tol neprojektuojamaJAU VAKARDIENOS pasenusių technologijų Elektromobilių, arbet būsimosios aviacijos g-los, 1940 m. pavyzdžiu.
Kas gi trukdo Į. Šimonytei? Anarchistų frakcija jos Vyriausybėje tikrai ne. Štai vienas tų apsiseiliojusiu ir apsimelavusiu anarchistų (ant Verkių rinkos) iš dab. Vilniaus tarybos išgelbėjo ką tik Antano Smetonos garbų atminimą, apsaugodamas nuo ant sąvartyno metalo rūdžių išmatų numetimo Prezidento atvaizdo –
viešo galimo pažeminimo vos ne Patvory “vietą” tam numačius.
Svajonė – kad atsiras jau Lietuvos Gynėjų Ramovė –
ant Pamėnkalnio, su greta aukštai aukštu Paminklu
p a m i n ė j i m u Pamėnkalnyje, kur kada apsižioplines Jonas Basanavičius su bendražygiais “paklydo” ieškant Tautos Namų. Pamėnkalnis griežta vieta, – gal už tai ir J.Basanavičių laikyt (tikėkim, neilgai jau) istorine šiukšle, be pripažinimo tapus Valstybės Vadovu Vasario 16 akimirką.
Akimirką.
Svajonė.
Gyvenimas.
O Vyriausybei, Seimui, Prezidento šeimai – visuomenė kai, –
tai ir tai, –
Ne prašyti, o ryžtingai reikalauti. Nedelsti. Viešinti Lietuvoje ir už jos ribų. Kiek iškovosite, tiek ir turėsime. Sėkmės!
čia pat, Alke:
B. Sabatauskaitė VADOVAUS Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai.
O kas ji?
Seimo nario dukrytė.
(Atrodo, tamsta pavėlavote į šią planetą, nepamatėte filmo, kur načalnykas pavaldiniui rūsčiai šūkteli: ,,Načalstvo nado znatj v lico!”)
Ačiū. Aišku. Tai jų asmeniniai gyvenimai. Neįdomu. Tuo labiau, kad galimybės jokiu būdu negali būti lygios, nes visi žmonės skirtingi. Pvz., vienas kvailys, o kitas – protingas. Argi jų galimybės lygios įsidarbinant? Bet Jūs galite man kantriai paaiškinti, kad, jei kvailys yra partinis, tai jų galimybės ne tik lygios, bet kvailio net ir didesnės?
bet jų asmeniniai gyvenimai turi vykti už Seimo sienų, jų šeimos lizde. O artimųjų įdarbinimo tiesiog neturi būti.
Delfio straipsnio komentaruose suskaičiuota, kiek seimūnų jau buvo ar tebėra visa familija Seiman, ar į kuo nors susijusią, finansuojamą, tiesiogiai prižiūrimą kontorą persikėlę – ir vaikelis, ir žmonelė, ir sesytė. Tik kad miegamojo baldų dar neatvežė.
Dar teko susidurti, kad senieji ministerijų darbuotojai, kaipo turintys patirties, gudriau sukosi. Sakykim, mudu dirbame skirtingose ministerijose, mūsų vaikučiai mokslus geriau ar blogiau baigė, reikia darbo ieškoti. Tai negi patys ieškos? Bet savo ministerijoje neatsargu įdarbinti – pasikeis valdžia, ir nežinai, kaip baigsis. Tada mudu papietaujame kartu ir sutariame, jog aš tamstos vaikui savo ministerijoje vietelę paruošiu, o tamsta savojoje manajam vietą pasaugosit.
Gyvenimas nuostabus! Bet kas gi būtų, jei toks jis tektų visiems?
Neturėkite iliuzijų, kad Lietuvoje bus sukurta pilietinė visuomenė. Tuo nesuinteresuota nei viena valdžios institucija nei visuomeninis transliuotojas. Užguitą mužiką lengviau valdyti ir lengviau vogti iš valstybės.
Taip, tamsta teisus, pilietinė visuomenė Lietuvoje nebus sukurta. Nes pilietinė visuomenė turi susikurti p a t i.
Pilietinė visuomenė Lietuvoje kuriasi ir stiprėja. Susikurs! Neabejoju tuo.