Rūšiavimo konteineriai toliau kelia sumaištį sostinės gyventojų kiemuose. Vilniaus atliekų sistemos administratoriaus (VASA) duomenimis, šiemet itin išaugo netinkamai tvarkomų pakuočių atliekų – stiklo, plastiko ir popieriaus – konteinerių skaičiai: vos per kelis mėnesius perkrautų rūšiavimo konteinerių nustatyta pusė tiek, kiek per visus praėjusius metus. Netvarką šalia namų stebintys gyventojai dėl to dažnai kreipiasi pagalbos – skundais užverčia būtent Vilniaus miesto savivaldybės įmonę, nors ši už rūšiavimo konteinerių tvarką nėra atsakinga. Tad kur gyventojams kreiptis ir kas turi tai tvarkyti?
Savivaldybės jaučiasi padėties įkaitėmis
Savivaldybės įmonė VASA yra atsakinga už mišrių atliekų tvarkymą Vilniaus mieste, bet jos kontrolieriai, tikrindami šių atliekų išvežimą, užfiksuoja ir pakuočių atliekų konteinerių surinkimo trūkumus. Per du šių metų mėnesius jie nustatė net 1314 perkrautų rūšiavimo konteinerių. Tai sudaro daugiau nei pusę visų pernai nustatytų atvejų – 2020-aisiais jų užfiksuota apie 2,5 tūkst.
Už pakuočių atliekų konteinerių tvarką yra atsakingos gamintojų ir importuotojų organizacijos, tačiau joms tinkamai nevykdant įsipareigojimų ir kiemams virstant šiukšlynais, gyventojai skundžiasi savivaldybėms ir joms pavaldžioms įstaigoms.
„Vilniaus gyventojai dažnai nė nežino, kur kreiptis dėl neišvežtų pakuočių atliekų. Štai pernai trečdalis mūsų administruojamų skundų buvo susiję būtent su neištuštintais pakuočių atliekų konteineriais. Iš tiesų pakuočių atliekų tvarkymo mes neadministruojame, bet gyventojams vis tiek padedame, informuojame apie gautus skundus šių atliekų vežėjus“, – sako VASA direktorė Justina Prunskienė.
Pernai sostinės savivaldybei pavaldi įmonė sulaukė 1214 skundų dėl netinkamo pakuočių konteinerių tvarkymo. Vien per du šių metų mėnesius nepatenkintų gyventojų kreipimųsi dėl perpildytų pakuočių atliekų konteinerių gauta jau kone pusė tūkstančio.
Nesupranta, kas atsakingi už pakuočių išvežimą
Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas, kuruojantis atliekų tvarkymo klausimus, aiškina, kad dabartinė sistema paini dėl to, kad gyventojai nemato skirties tarp mišrių atliekų ir rūšiuojamų šiukšlių tvarkymo sistemų. Miestiečiai rinkliavos už mišrių atliekų vežimą pranešimus gauna iš savivaldybei priklausančios įmonės VASA, tad mano, kad už visų atliekų sutvarkymą atsakingas miestas.
Tačiau labai menkai žinomas faktas, kad mokestį už pakuočių tvarkymą gyventojai sumoka pirkdami prekę. Tie pinigai atitenka gamintojų ir importuotojų organizacijoms, būtent jos atsako už pakuočių atliekų surinkimą iš konteinerių, šių paslaugų kokybę ir komunikaciją su gyventojais.
„Viešumoje mažai informacijos apie tai, už kokias lėšas tvarkomos pakuočių atliekos, ir kas tuo tvarkymu rūpinasi. Kur problema? Kad paslaugos būtų teikiamos kokybiškai, gyventojai turi žinoti, kam priskirti atsakomybę. Kol gamintojų-importuotojų organizacijos nesulaukia tiesioginių gyventojų skundų, tol nėra motyvuotos gerinti pakuočių atliekų tvarkymo sąlygas“, – pažymi V. Benkunskas.
Pasak jo, geriausias sprendimas būtų visų – tiek mišrių komunalinių, tiek pakuočių – atliekų tvarkymo organizavimą atiduoti savivaldybėms, kurios yra arčiausiai gyventojų ir geriausiai žino, ko reikia, kad miestas būtų švarus.
Prastas pakuočių surinkimas atbaido nuo rūšiavimo
Pakuočių atliekų konteinerių tvarkymas daugiausiai ginčų iššaukia Vilniuje, tačiau sudėtinga sistema, pasibaigianti netvarka kiemuose, nepasitenkinimą kelia ir kitose savivaldybėse. Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė pripažįsta, kad sistema ydinga – retai išvežami pakuočių atliekų konteineriai, dėl kurių galiausiai rūšiuojamos šiukšlės išmetamos su mišriomis atliekomis, sukuria neigiamą gyventojų požiūrį į atliekų tvarkymą bei rūšiavimą.
Komiteto pirmininkė pabrėžia, kad neefektyvi pakuočių surinkimo sistema lemia ir prastus žaliavų perdirbimo rodiklius. Aplinkos ministerijos duomenimis, gaminant naujas pakuotes panaudojama tik iki 5 proc. antrinių žaliavų. „Kol kas pakuočių rūšiavimo, antrinio panaudojimo ir sutvarkymo apimtys netenkina. Ir čia esame atsakingi visi: nuo vartotojo, savivaldybės, gamintojų ir importuotojų iki Aplinkos ministerijos, kurios atsakomybėje yra pakuočių atliekų tvarkymo sistemos kūrimas ir politika. Nesu linkusi pasitikėti ir sutvarkytų pakuočių ataskaitomis, tuo labiau, kad kartas nuo karto viešojoje erdvėje tenka skaityti apie atrandamus, nelegaliai paslėptus pakuočių sąvartynus“, – sako A. Gedvilienė.
Siūlo numatyti tvarką pačioms savivaldybėms
Dėl aistras keliančios sistemos Seime užregistruotas Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo pakeitimo projektas. Juo siūloma leisti savivaldybėms pačioms savarankiškai nustatyti pakuočių atliekų tvarkymo sąlygas.
„Susidaro įspūdis, kad gamintojų ir importuotojų organizacijos nėra suinteresuotos susitarti. Susidarius pakuočių atliekų krūvoms prie konteinerių, savivaldybė turi dvi galimybes: atliekas išvežti pati, kas reiškia, kad gyventojai turės vėl už tai susimokėti arba prašyti gamintojų ir importuotojų organizacijų sutvarkyti šiuos konteinerius. Kol nėra sutarčių, nėra galimybės užtikrinti įsipareigojimų vykdymą. Tokia sistema yra ydinga.
Gyventojas už pakuočių atliekų tvarkymą priverstas mokėti du kartus. Todėl registravome pasiūlymą, kad savivaldybė pati nustatytų vežimo konkurso taisykles ir galėtų reikalauti iš gamintojų ir importuotojų organizacijų tinkamo įsipareigojimų vykdymo“, – sako viena iš įstatymo pakeitimų iniciatorių, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A. Gedvilienė.
