„Baltarusiška elektra, kuri fiziškai patenka į Lietuvą per Baltarusijos ir Lietuvos jungtį, yra suprekiaujama Latvijos prekybos zonoje – tokiu būdu Lietuva vartoja ir sumoka už baltarusišką elektrą. Tai kelia grėsmę Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos projektui, sukuria priklausomybę nuo importo iš trečiųjų šalių ir taip trukdo siekti Europos Sąjungos žaliosios energetikos tikslų“, – sakė energetikos ministras Dainius Kreivys, nuotoliniu būdu susitikęs su už energetiką atsakinga eurokomisare Kadri Simson.
„Būtina nauja trišalė metodika, užkardanti baltarusišką elektrą, ir Lietuva tikisi Europos komisijos paramos užtikrinant visišką Astravo blokadą“, – pabrėžė ministras. Eurokomisarė K. Simpson užtikrino, jog Lietuva sprendžiant šį klausimą turi visokeriopą Komisijos paramą.
Baltarusijos AE grėsmė ES ir valstybėms narėms, vertinant saugumo, sveikatos ir aplinkosaugos klausimus, įvardinta ir Europos Vadovų Tarybos išvadose bei Europos Parlamento rezoliucijoje, tad ministras paragino EK imtis skubių ir veiksmingų Europos Komisijos priemonių jų įgyvendinimui. Pasak K. Simson, branduolinis saugumas yra absoliutus prioritetas tiek EK, tiek ir jos kaimynystėje.
Ministras D. Kreivys su eurokomisare taip pat aptarė ir Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais eigą. Lietuva jau yra užsitikrinusi 720 mln. eurų ES finansinę paramą antrajam sinchronizacijos etapui, ir kartu su kitomis Baltijos valstybėmis planuoja kreiptis dėl paramos trečiajam etapui. Ministras pabrėžė, jog Lietuva siekia spartinti svarbiausių sinchronizacijos projektų eigą, kad Baltijos šalių elektros sistemos veiktų nepriklausomai, o jų stabilumas ir atsparumas trikdžiams būtų išbandytas nelaukiant numatytos sinchronizacijos 2025 m. Pasak eurokomisarės, Baltijos šalys gali būti tikros Europos Komisijos politine parama šiam projektui.
Susitikime taip pat aptartas ES Žaliojo kurso įgyvendinimas energetikos sektoriuje. D. Kreivys pabrėžė, jog Lietuva yra pasiryžusi siekti ES Žaliojo susitarimo tikslų ir jau 2030 m. planuojama pusę elektros generuoti iš atsinaujinančių šaltinių – tai yra 5 proc. daugiau atsinaujinančios elektros nei numatyta Nacionaliniame energetikos ir klimato plane.
D. Kreivys su eurokomisare taip pat aptarė ir jūrinio elektros kabelio „Harmony Link“ projekto įgyvendinimo eigą. Ministras paprašė komisijos tarpininkauti, kad visi reikalingi leidimai jūros dugno tyrimams atlikti būti gauti laiku.
