Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

VGTU – regionų atskirties mažinimui

www.mokslolietuva.lt
2021-02-06 06:00:57
3
VGTU – regionų atskirties mažinimui

Regionų žinovai nagrinėja darnios plėtros ir kūrybiškumo skatinimo problemas | VGTU LinkMenų fabriko nuotr.

„Mokslo Lietuva“ kalbina Vilnius Tech „LinkMenų fabriko“ direktorių dr. Adą Meškėną ir Vilnius Tech „LinkMenų fabriko“ inovacijų strategą Matą Olendrą (M.O.).

Kalbant apie Lietuvos regionų atskirtį, dažniausiai minima investicijų stoka, kitų šalių kapitalo įmonių stygius, pigios darbo jėgos paklausa ir dėl to vykstanti kvalifikuotų darbingo amžiaus žmonių migracija į didžiuosius Lietuvos miestus.

Tačiau ar užsienio valstybių kapitalo pritraukimas ir šių įmonių įsteigtų darbo vietų užpildymas yra vienintelė išeitis, siekiant atgaivinti Lietuvos regionus?

„Būtent techninis švietimas ir kūrybiškumo skatinimas gali padėti Lietuvos regionuose gyvenantiems žmonėms pradėti kurti darbo vietas sau ir kitiems, taip mažinant nedarbo lygį ir skatinant vietinių verslų kūrimąsi“, – atkreipia dėmesį Vilniaus Gedimino technikos universiteto (Vilnius Tech) Kūrybiškumo ir naujovių centro „LinkMenų fabrikas“ direktorius dr. Adas Meškėnas (A.M.).

– Kas yra naujovių ir kūrybiškumo ekosistemos?

M.O.:
– Naujovių ir kūrybiškumo ekosistemos yra skirtingų disciplinų sintezės rezultatas. Jos padeda augti talentams, bendradarbiauti kūrėjams, skatina vietinių verslų kūrimąsi. Naujovių ir kūrybiškumo ekosistemas sudaro bendradarbiavimo erdvės, aprūpintos nesudėtingai naudojama įranga, dažnai randama atvirose kūrybinėse dirbtuvėse, FabLab gamybos laboratorijose ir kituose panašiuose klasteriuose. Erdvėse esančios technologijos, tokios kaip trimačiai spausdintuvai, CNC frezavimo staklės, leidžia įgyvendinti kūrybinius sumanymus, kurti gaminius ar jų pavyzdžius. Šiomis ekosistemomis siekiama didinti įvairaus amžiaus žmonių kūrybines galimybes, kurios šiandieniniame pasaulyje, Ketvirtosios pramonės revoliucijos akivaizdoje, yra ypač vertinamas.

– Kuo svarbus šių kūrybiškų erdvių steigimas regionuose?

M.O.:
– Miestai, kaip fenomenas, vėliau tapę pagrindiniais ekonomikos centrais, atsirado žmonėms pradėjus burtis, dalintis sumanymais ir žiniomis. Dėl masinės urbanizacijos ir globalizacijos žmonės iš atokesnių vietovių masiškai migruoja į didžiuosius Lietuvos miestus, o regionai vis labiau tuštėja, nors juose ir lieka gyventi galimi kūrėjai.

Regionai taip pat turi turėti vietinius centrus, kurie pritrauktų žmones bendradarbiauti, ugdyti verslumą ir kūrybiškumą. Kūrybiškų erdvių sukūrimas atveria kelią skirtingų amžių ir socialinių grupių žmonių neformaliojo švietimo plėtrai. Tai padeda regionuose gyvenantiems žmonėms susipažinti ir išmokti naudotis naujausiomis technologijomis, pritaikant įgytas žinias besikeičiančioje darbo rinkoje arba patiems pradėjus kurti verslus.

A.M.:
– Kūrybiškų erdvių steigimas yra pravartus ir kitais dalykais. Imkime pavyzdį iš šių metų svarbiausių naujienų – koronaviruso pandemijos. Ši krizė parodė, kad negalime pasikliauti vien tik pasauline gamyba ir tarptautine rinka. Staiga ištikus didelio masto krizei, visa Europa lieka priklausoma nuo kitų didžiųjų pasaulio gamintojų. Tapę priklausomi nuo masine gamyba grįstos ekonomikos, prarandame vietinių žinovų poreikį. Todėl galima pažymėti ir tai, kad kartu su kūrybinių erdvių regionuose plėtra taip pat yra kuriamas tinklas, kurį naudojant dėl ekonominių ar kitų priežasčių, pramoninei gamybai grįžus į Europą, būtų parengta kvalifikuotų technologų ir žinovų, kurie galėtų lengvai prisiderinti prie naujų darbo sąlygų, siūlydami savo įgytus įgūdžius.

Techninės žinios ir kūrybiškumas gali būti pritaikomi įvairiems atvejams. Daugelis dalykų gali būti išspręsta, nebūtinai naudojantis sudėtingomis technologijomis, bet ir pasitelkus skaitmeninio raštingumo žinias, įgytas būtent tokiose naujoviškose erdvėse. Puikus to pavyzdys yra karantino metu vykusi apsauginių skydelių gydytojams gamyba – kartu su savanoriais „LinkMenų fabrike“, neatlygintinai prisidėjus reklamos gamybos įmonėms ir gamybos mėgėjams iš visos Lietuvos, šių apsaugos priemonių buvo pagaminta net 12 tūkstančių. Šis pavyzdys puikiai parodo, kad žmogaus turimos skaitmeninio raštingumo žinios gali puikiai pasitarnauti, siekiant spręsti rimtas problemas.

– Kodėl kūrybiškumas yra geidžiama šiuolaikinio darbuotojo savybė, o apie patį kūrybiškumą kalbama vis dažniau?

A.M.:
– Susiduriame su tokiomis problemomis, kurias įprastais būdais yra per sunku išspręsti. Žmonijai reikia vis daugiau maisto, gaminių, drabužių, o pasauliniai ištekliai drastiškai mažėja. Tvari energetika, energijos nenaudojantys pastatai ir pats sumanymas pagaminti daugiau, bet iš kuo mažiau žaliavų, gal kada ir būtų skambėjusi utopiškai, tačiau šiais laikais yra kasdienybė. Susidūrimas su tokio lygio problemomis reikalauja nemažai kūrybinių sprendimų.

Matas O.: – Apie kūrybiškumo svarbą galime kalbėti ir žvelgdami iš asmeninio darbuotojo požiūrio – greitai besikeičianti darbo rinka reikalauja žmonių kūrybiškumo prisitaikyti prie vis naujų darbo sąlygų ir darbdavių lūkesčių. Dėl itin spartaus technologijų sektoriaus augimo, vis naujų technologijų atsiradimo ir pritaikymo gamyboje bei darbo rinkoje darbuotojai turi būti lankstūs ir kūrybiški.

– Kaip suburti ir pritraukti žmones naudotis bendruomenės kūrybinėmis erdvėmis?

A.M.:
– Žinoma, pirmiausia žmonės patys turi būti motyvuoti, norėti dirbti ir mokytis. Kūrybiškumą skatinančios erdvės, techninės dirbtuvės turi pasižymėti išlaisvinančia aplinka. Šios erdvės turi būti lengvai pasiekiamos, paprastos naudotis, drąsinančios ateiti. Kūrybinėse erdvėse turi būti rengiami neformalaus ugdymo būreliai, susitikimai. Ši veikla turi ne tik suburti žmones, skatindama ateiti ir išbandyti dirbtuvėse esančią įrangą, bet ir suteikti reikiamų žinių, kaip jomis naudotis, skatinti naujoviškų mokymosi būdų panaudojimą praktikoje, ugdyti bendruomenės narių verslumą.

– Ar Lietuvoje jau yra pavyzdžių ar planų šių kūrybinių ekosistemų kūrimui regionuose?

M.O.:
– Taip, šiuo metu yra parengtas Visagino miesto infrastruktūros atnaujinimo projektas, kuriuo bus siekiama sukurti Visagino naujovių klasterį. Atnaujinus esamą Visagino miesto infrastruktūrą, tikimasi sukurti traukos centrą, kuris taps naujoves ir kūrybiškumą regione skatinančia erdve. Įkurtas Visagino naujovių klasteris sudarys sąlygas gyventojų užimtumui didinti Visagine, skatinant vidinę miesto plėtrą ir veiksmingą išteklių panaudojimą. Kuriant Visagino naujovių klasterį, siekiama skatinti ne tik kūrybiškumą, bet ir patirties, žinių bei sumanymų dalijimąsi. Turint galvoje tai, kad Visagine gyvenantys žmonės turi pranašumų ir išsiskiria iš kitų Lietuvos regionų savo inžinerinėmis savybėmis, šis klasteris turėtų dar labiau padidinti gyventojų kūrybines galimybes ir sukurti platformą, toms galimybėms išreikšti.

– Koks būtų „LinkMenų fabriko“ vaidmuo šiame Visagino naujovių klasterio kūrimo procese?

A.M.:
– „LinkMenų fabrikas“ prisidėjo prie Visagino naujovių klasterio sumanymo sukūrimo ir vaizdo, kaip miestas turėtų transformuotis, diegiant kūrybines erdves, nustatymo. Kitas žingsnis būtų FabLab laboratorijų įrengimas, įrangos parinkimas, jos įdiegimas, darbuotojų apmokymas. Toliau seks bendradarbiavimas su miesto savivaldybe, kuriant neformalaus švietimo būrelius, įveiklinimo programas ir užsiėmimus, siekiant pritraukti žmones naudotis šio klasterio erdvėmis. Žinoma, bus siekiama neapsiriboti vien tik vietine šio Visagino miesto klasterio veikla, bet ir skatinti jungtis su kitais regionais, dalytis žiniomis, rengti bendrą veiklą.

– Kokį Lietuvos regionų vaizdą matote netolimoje ateityje?

A.M.:
– Ateities regionus matau pilnus kūrybiškų ir verslių žmonių, kurie ne tik naudotųsi bendruomenės erdvėmis, bet ir prisidėtų prie jų plėtros. Matau puoselėjančius tvarumo ir žiedinės ekonomikos sumanymus žmones, kurie savo darbais kurtų išskirtinius skirtingų regionų identitetus. Tikiu, kad tokių ekosistemų, kaip Visagino naujovių klasteris, sukūrimas Lietuvoje padėtų regionams augti ir pritraukti jaunus žmones kurti darbo vietas sau ir kitiems.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. VGTU studentai virtualioje realybėje prikėlė Gedimino sapną
  2. Skaitmeninio raštingumo mokymai – kaip nepaklysti grybaujant ir planuoti biudžetą
  3. Renginyje – autentiškas folkloras ir erdvinė muzika
  4. Filmų kūrimo savaitgalis prasidėjo: 32 komandos kuria filmus per 72 valandas (nuotraukos)
  5. IT studijuojanti lietuvė kraunasi lagaminus į NASA!
  6. J. Bartaškienė: Judėjimas ir technologijų naudojimas daro stebuklus – pensininkai jaunėja akyse
  7. Ekologijai neabejingi kūrėjai žada supaprastinti atliekų rūšiavimą
  8. A. Šemeškevičius: Greitai visa pasaulio ekonomika bus paremta IT

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Kažin says:
    4 metai ago

    Šalies pakraštiniuose traukos centuose ypač svarbu lietuvybės išlaikymas savo teritorijoje, kuris negali būti paliktas be dėmesio kalbant apie regionų vystymą, tačiau šiuo atveju jis kaip nebėra svarbus. O tai jau primena globalizmo samprotavimus…

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 metai ago

      Prezidento komanda, atkreipusi dėmesį į mūsų pareigą jei ne sau, ne Tautai, tai žmonijai, UNESCO, turėtų ir į tai atsižvelgti!
      Regionuose esančios aukštosios mokyklos turi būti ne uždaromos, o priešingai – puoselėjamos, Gal ne kiekvienai atskirą, gal jungtinę regiono aukštųjų administraciją turėti (lėšų taupymo sumetimais), bet išsaugoti. Kaip ir mokyklas.
      O pedagogų kalvių naikinimas, jų stumdymas – apskritai NUSIKALTIMAS,

      Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    4 metai ago

    Pakalbėti lyg tai gal ir moka? O kas finansuoja šį burbulą, sklandantį aukštai aukštai virš neišgalvotos tikrovės?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Užsienio reikalų ministerija
Lietuvoje

Prasideda Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų susitikimas

2025 07 07
Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs

2025 07 07
Tarptautinė žinovų komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą | voruta.lt nuotr.
Architektūra

Tarptautinė komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą

2025 07 07
5 d. uždarymas | linesa.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos mokinių pergalės Europos šalių geografijos olimpiadoje – susižėrė net 13 medalių

2025 07 07
Filmas „Renovacija“
Kultūra

Lietuviški filmai Karlovi Varų kino šventėje

2025 07 07
Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • P.Skutas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Skola Tautai ir Sąjūdžiui apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Žinoma: apie Saulės audros: nematoma grėsmė iš dangaus (I)
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Prasideda Lietuvos diplomatinių atstovybių vadovų susitikimas
  • Kūryba be ribų: darbas su aktoriais įkvepia moksleivius kurti ir ieškoti savęs
  • Tarptautinė komisija išrinko geriausią būsimo Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo architektūrinį sumanymą
  • Lietuvos mokinių pergalės Europos šalių geografijos olimpiadoje – susižėrė net 13 medalių

Kiti Straipsniai

Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
Selemonas Paltanavičius | vdu.lt nuotr.

Prezidento V. Adamkaus gamtosauginės premijos laimėtojas S. Paltanavičius: patys geriausi darbai atliekami nelaukiant ir nesitikint jokių premijų

2025 06 08
M. K. Čiurlionio triptikas „Raigardas“, 1905 m. | wikimedia.org nuotr.

Per Lietuvą ritasi „Čiurlionio dainų banga“: 9 miestuose R. Zubovas kviečia į čiurlionišką dainų šventę

2025 06 06
„Veikti tai, kas teikia džiaugsmą“: A. Elskaus vaikai pasakoja apie vitražo legendą | A. Elskaus šeimos archyvo nuotr

„Veikti tai, kas teikia džiaugsmą“: A. Elskaus vaikai pasakoja apie vitražo legendą

2025 05 15
Aistė Petrauskienė. Partizanų bunkerio Daugėliškių miške (Raseinių r.) tyrimų akimirka, 2010 m. | G. Petrausko nuotr.

Istorikė A. Petrauskienė – apie gyvą partizanų istoriją, sovietinės propagandos įtaką ir radinius bunkeriuose

2025 05 12
Pavasario šalnos nevienodai paveikė laukus visoje Lietuvoje: žinovai pataria, ko imtis

Pavasario šalnos nevienodai paveikė laukus visoje Lietuvoje: žinovai pataria, ko imtis

2025 05 07
Projekto vizualas | kam.lt nuotr.

„Samaningi kilometrai“ kviečia burtis į masinius žygius partizanams atminti 

2025 04 23
Baroko perlas Prienuose | S. Jankausko nuotr.

Prasideda „Lietuvos muziejų kelias“: atraskime Baroko ženklus visoje Lietuvoje!

2025 04 18
Vikingai kontroliavo tūkstančius kilometrų besitęsusius prekybos kelius | S. Samsonas. LNM nuotr.

R. Kačkutė apie istoriją ir „Netflix“: „Geriau vikingai su ragais, kurių neturėjo, nei nieko apie juos“

2025 03 27
D. Kamarauskienė: tai, kad pasaulis švenčia Čiurlionį, yra nepaprasta | voruta.lt nuotr.

D. Kamarauskienė: tai, kad pasaulis švenčia Čiurlionį, yra nepaprasta

2025 03 20

Skaitytojų nuomonės:

  • P.Skutas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Skola Tautai ir Sąjūdžiui apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Žinoma: apie Saulės audros: nematoma grėsmė iš dangaus (I)
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimvydas apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vilniaus senamiestis įrašytas į UNESCO | Alkas.lt koliažas

Prezidentas surengs kultūros forumą „Lietuva ir UNESCO: ar vykdome pažadą sau ir pasauliui?“

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai