Seimas pritarė Teisingumo ministerijos iniciatyvai svarstyti įstatymo projektą, numatantį kaip skatinti verslininkus kuo daugiau ginčų su vartotojais išspręsti taikiai, taip pat nustatyti atsakomybę už pakartotinį nesąžiningų sutarčių sąlygų naudojimą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pataisų projekte numatyta, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas turėtų atlyginti ginčų nagrinėjimo išlaidas, jeigu vartotojas būtų teisus.
Ministerija numato, kad iškilus vartojimo ginčui dėl nekokybiškų prekių ar paslaugų, ginčo šalys turėtų ieškoti abipusių galimybių susitarti taikiai ir greitai – tam pasitarnautų ir naujas teisinis reguliavimas, kuriuo nustatyta verslo pareiga atlyginti ginčo nagrinėjimo išlaidas, kai sprendimas bus priimtas vartotojo naudai.
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VVTAT) nusprendus, kad vartotojo skundas yra pagrįstas, pardavėjas ar paslaugų teikėjas turės atlyginti institucijos patirtas ginčo nagrinėjimo išlaidas, apskaičiuotas pagal ginčo nagrinėjimo veiksmų atlikimo vidutines sąnaudas. VVTAT duomenimis, šiuo metu vieno vartojimo ginčo nagrinėjimas vidutiniškai atsieina apie 270 eurų.
Taip pat numatyta, kad tuo atveju, jeigu sutarties sąlygos, kurias VVTAT pripažino nesąžiningomis sąlygomis ir toliau būtų piktybiškai taikomos – grėstų finansinės baudos. Be to, pardavėjas ar paslaugų teikėjas galės kreiptis į VVTAT, prašydamas iš anksto peržiūrėti vartojimo sutarties projektą, pavyzdžiui dėl statybos darbų, nuomos paslaugos, jog būtų išvengta nesąžiningų sąlygų.
„Siekiame apsaugoti vartotojus ir kovoti su verslininkais, kurie net ir pripažinus vartojimo sutarties sąlygas nesąžiningomis ir toliau jas taiko, sudaro naujas sutartis ir tęsia jau galiojančias. Tokie verslai, kurie pažeidžia vartotojų teises ir nėra linkę kilusių ginčų spręsti greitai ir taikiai, patirs neigiamas finansines pasekmes – turės atlyginti institucijos patirtas išlaidas,“ – teigia teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Teisingumo ministerijos duomenimis, 2020 m. Tarnyba išnagrinėjo 5 919 vartojimo ginčų 2019 m. – 4726 vartojimo ginčus, 2018 m. – 4559 vartojimo ginčus. Pastaraisiais metais maždaug pusė visų sprendimų buvo vartotojų naudai (2018 m. – 55 proc., 2019 m. – 47 proc.). Tikimasi, kad daugiau taikių susitarimų, sudaromų tarp verslo ir vartotojų, padės sumažinti ir VVTAT sprendžiamų ginčų krūvį.
Siūloma, kad vartojimo ginčus atskirose vartojimo srityse galėtų spręsti ir kitos valstybės institucijos pagal savo kompetenciją.
Ginčus sprendžiant taikiai kartu su tuo atliktina ir teismų sistemos reforma, teisėjų skaičiaus, o gal ir jų pakopų mažinimas. Tai neatsiejami dalykai, tačiau apie teismų struktūrinius pokyčius Ministerijos iniciatyvoje neužsimenama, taigi kokia nauda bus teismų sistemai iš tų ginčų sprendimų taikiai nėra žmonėms paaiškinta…