Šeštadienis, 7 kovo, 2026
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Draudikai: gamtos jėgos šiemet sukėlė net tris kartus daugiau įvykių nei pernai

www.alkas.lt
2020-12-31 07:00:37
55
PERŽIŪROS
0
Audra

Audra | Pixabay.com nuotr.

Audra | Pixabay.com nuotr.
Audra | Pixabay.com nuotr.

Lietuvą šiemet kamavo ne tik COVID-19 pandemija, bet ir itin aršios gamtos stichijos. Draudikai skaičiuoja, kad 2020 m. įvairių meteorologinių reiškinių nulemtų įvykių buvo beveik triskart daugiau, palyginti su 2019-aisiais, o jų žalos išaugo du kartus.

„Besibaigiantys metai buvo išties išskirtiniai – nestigo ne tik įtampos dėl pandemijos. Šiemet fiksavome daugiau nei 1 tūkst. pranešimų apie gamtos jėgų ir stichijų padarytas žalas, kai pernai tokių pranešimų buvo 369, o 2018-aisiais – 268. Ypatingai vėjuotas, audringas ir daugiausiai nuostolių atnešęs mėnuo šiemet buvo birželis. Daugiausiai žalų sukėlė birželį siautusios krušos, kurios dažnai kartodavosi, taip pat smarkūs vėjai ir galingos liūtys“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.

Už gamtos stichijų šiemet sugadintą įmonių ir gyventojų turtą, ūkininkų pasėlius bei transporto priemones draudikai išmokėjo apie 1,3 mln. eurų žalų. Palyginimui – 2019 metais buvo išmokėta apie 626 tūkst. eurų.

Turtas niokotas sostinėje, automobiliai – Kaune

Gyventojų turtas šiemet dažniausiai nukentėjo Vilniaus mieste ir rajone, nemažai įvykių fiksuota Klaipėdos rajone, Kaune bei Tauragės rajone. Iš kitų miestų gamtos stichijų padarinių gyventojų turtui gausa išsiskyrė Palanga, Jurbarko, Alytaus ir Rokiškio rajonai.

Įmonių turtą gamta dažniausiai taip pat niokojo Vilniaus mieste ir rajone, nedaug atsiliko Klaipėdos miestas ir rajonas bei Šiauliai.

Transporto priemonės šiemet siautusių audrų metu daugiausiai nukentėjo Kauno mieste ir rajone. Kiek mažiau įvykių fiksuota Vilniaus mieste ir rajone bei Klaipėdoje.

„Kauno regiono automobilių savininkams gamta šiemet buvo ypatingai negailestinga, iš čia gavome daugiausia pranešimų apie apgadintas transporto priemones.

Kruša itin pavojinga dėl to, kad, pavyzdžiui, poros centimetrų dydžio ledo gabaliukas į žemę skrieja apie 60 km/h greičiu, tad krisdamas jis palieka nemenkas skyles. Šiemet buvo fiksuotas ne vienas atvejis, kai krentantys ledukai buvo ir kur kas didesni. Nuo tokių stambių kritulių dažnai nukenčia namų stoglangiai, o automobiliams toks „dušas“ paprastai tampa itin skausmingas ir nuostolingas. Beje, 2020-aisiais audrų metu apskritai nukentėjo kaip niekad daug automobilių“, – sako M. E. Goliančikas.

Didžiausios žalos – dėl nuplėštų stogų ir užlietų patalpų

Nekilnojamam turtui didžiausias žalas šiemet sukėlė ne tik kruša, bet ir stiprūs vėjai, liūtys, kai vėjo šuorai pakeldavo ar net visai nuplėšdavo stogus, o smarkūs lietūs užpildavo patalpas ir jose esantį turtą, ūkininkams suguldė daug javų laukų.

M. E. Goliančiko teigimu, didžiausia žala vėjui nuplėšus stogą šiemet siekė daugiau nei 51 tūkst. eurų. Šiuo atveju be stogo liko grūdų sandėlis. Didžiausius nuostolius dėl krušos šiemet taip pat patyrė ir įmonės – draudikai išmokėjo daugiau nei 24 tūkst. eurų dėl krušos sudaužytų 70 stoglangių.

Gyventojų patirta didžiausia žala šiemet siekė daugiau nei 13 tūkst. eurų: dėl stiprios liūties buvo apsemtas rūsys, apgadinti jame buvę buities prietaisai, baldai, kiti daiktai.

Draudikų duomenimis, gyventojų turtui gamtos jėgos šiemet sukėlė žalų už daugiau nei 420 tūkst. eurų (2019 m. – apie 146 tūkst. eurų), įmonėms – už daugiau nei 369 tūkst. eurų (2019 m. – apie 93 tūkst. eurų), žalos už transporto priemonių apgadinimus siekė 342 tūkst. eurų (2019 m. – apie 101 tūkst. eurų).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Draudikai skaičiuoja vakarykštės audros nuostolius
  2. Gaisrai nuosavuose namuose kyla 3 kartus dažniau nei butuose
  3. Savaitgalio audrų padaryta žala gali siekti 450 tūkst. eurų
  4. Sudarytas šių metų audrų žemėlapis: kurie regionai nukenčia labiausiai
  5. Vagys susidomėjo ir žemės ūkio technika
  6. Nuo audrų vienodai nukentėjo tiek būstų, tiek automobilių savininkai
  7. Kaip išvengti galimų nuostolių keliaujant automobiliu į užsienį ir ką verta žinoti apie Žaliąją kortelę
  8. Šie metai išsiskiria audrų rekordais
  9. Žalos nuomojamame būste – nuomotojo ar nuomininko atsakomybė?
  10. Statistika, kuri nustebins: kas dažniausiai kėsinasi į mūsų turtą?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Inauguracija
Lietuvoje

Prezidentas dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus inauguracijoje

2026 03 06
Trakų viadukas
Lietuvoje

Pradedamas Trakų viaduko atnaujinimas

2026 03 06
Duobė kelyje
Gamta ir žmogus

Draudikai šiemet registruoja itin didelį nukentėjusiųjų skaičių

2026 03 06
Ruoniukas
Gamta ir žmogus

Metas, kai pakrantėje pasirodo ruoniukai: kaip elgtis jį pastebėjus

2026 03 06
Skaitymai su šunimi
Gamta ir žmogus

Mažieji kauniečiai kviečiami skaityti drauge su terapiniais šunimis

2026 03 06
Pratybos
Lietuvoje

Bus tikrinamas tūkstančių šaulių pasirengimas ekstremalioms padėtims

2026 03 06
Automobilių statymas
Lietuvoje

Klaipėda tęsia automobilių stovėjimo vietų plėtrą

2026 03 06
Klaipėdos uostas
Lietuvoje

Baigti darbai pirmosiose naujojo kruizinių laivų terminalo krantinėse

2026 03 06

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Prof. Jiang Xueqin apie vokišką Prūsiją ir Kionigsbergą apie Išleista J. Jaroševičiaus veikalo „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ III dalis
  • Rimgaudas apie Miesto ir tautos simbolis
  • Christo Grozevas apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
  • +++ apie Miesto ir tautos simbolis

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • 65-metį apmąstantis etnokosmologas Jonas Vaiškūnas: Aš esu protėvis
  • Prezidentas dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektoriaus inauguracijoje
  • Pradedamas Trakų viaduko atnaujinimas
  • Draudikai šiemet registruoja itin didelį nukentėjusiųjų skaičių

Kiti Straipsniai

Duobė kelyje

Draudikai šiemet registruoja itin didelį nukentėjusiųjų skaičių

2026 03 06
Žiema

Po tikros žiemos – išbandymas sodams

2026 03 02
Lėktuvas.

Pietryčių Azijoje Lietuvos keliautojų žalos išaugo kartais

2026 03 01
Vanduo, kranas, čiaupas

Trečdalis žmonių yra susidūręs su būsto užliejimu – kodėl tai nutinka dažnai?

2026 03 01
Varvekliai

Dėl varveklių ir sniego nuošliaužų – tūkstantinės žalos

2026 02 22
VLK primena: per šventes pasirūpinkite ir sveikata, ir pinigine

Ką svarbu įvertinti žiemą išsiruošus pėsčiomis

2026 02 22
Automobilis, žiema

Į pagalbą apledėjusiam automobiliui

2026 02 21
Gaisras

Dėl itin šaltų orų gaisrų skaičius šoktelėjo daugiau nei perpus

2026 02 21
Elektromobilis

Naudotas elektromobilis: kaip įvertinti ir į ką atsižvelgti prieš perkant

2026 02 16
Kaip nesusižeisti slidinėjant?

Slidinėjimo metui įsibėgėjus – daugiau nelaimių

2026 02 09

Skaitytojų nuomonės:

  • Prof. Jiang Xueqin apie vokišką Prūsiją ir Kionigsbergą apie Išleista J. Jaroševičiaus veikalo „Lietuvos vaizdas jos civilizacijos požiūriu nuo seniausių laikų iki XVIII amžiaus pabaigos“ III dalis
  • Rimgaudas apie Miesto ir tautos simbolis
  • Christo Grozevas apie JAV ir Izraelio smūgiai Iranui: Ormūzo sąsiaurio uždarymas ir pasaulio nerimas
  • +++ apie Miesto ir tautos simbolis
  • Kažin apie Miesto ir tautos simbolis
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Tomas Baranauskas ir Inga Baranauskienė | Alkas.lt nuotr.

„Aktualioji istorija“: Butautas ir Survila – tėvą išdavę Kęstučio sūnūs (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

ket testai | fs25 mods | Refinansavimas | iPhone 16 Pro Max | Daigyklos | gta 5 mods | Paskolos iš SAVY | DARBO SKELBIMAI

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai