Lietuvos bankas įspėja, kad, įsibėgėjant šventiniam laikotarpiui ir esant sugriežtintam karantinui dėl COVID-19 viruso, užsisakantys paslaugas ir prekes internetu gyventojai neprarastų budrumo ir įsitikintų, kad perka iš tikrai dirbančio pardavėjo.
„Pastebime, kad intensyvėjant prekybos internetu apimčiai, daugėja ir vartotojų pranešimų apie pinigų pervedimą internetiniams sukčiams. Vis dėlto nuo jų galima apsisaugoti gana paprastomis priemonėmis,“ – sako Lietuvos banko Pinigų plovimo prevencijos skyriaus atstovė Lina Staniulytė.
Lietuvos bankas mokėjimo paslaugų vartotojams, perkantiems prekes internetu, prieš pervedant pinigus rekomenduoja atkreipti dėmesį į:
- interneto svetainės adresą. Būtina įsitikinti, ar nėra interneto svetainės pavadinime ar pačioje svetainėje gramatinių klaidų, sukeistų žinomų prekės ženklų pavadinimų raidžių. Patartina atkreipti dėmesį, ar interneto svetainės adresas nesibaigia trumpiniu .net ar .org – šie trumpiniai retai vartojami realių e. parduotuvių adresuose. Reikia patikrinti, ar interneto adresas prasideda trumpiniu https;
- atsiskaitymo už prekes ar paslaugas būdus. E. parduotuvėse rekomenduotume atsiskaityti už prekes per elektroninę bankininkystę, kadangi fiktyviose e. parduotuvės dažniausiai tokios galimybės neturi. Neretai jose prašoma už paslaugas ar prekes atsiskaityti bankiniu pavedimu ar mokėjimo perlaida. Taip pat reikia būti atsargiems atsiskaitant kreditinėmis ar mokėjimo kortelėmis, kadangi sukčiai stengiasi ne tik išvilioti pinigus, bet ir išgauti svarbius duomenis, pavyzdžiui, prašydami suvesti duomenis kelis kartus. Dėl šios priežasties reikėtų labai atsargiai vertinti reklaminius skelbimus socialiniuose tinkluose ir nežinomas e. parduotuves;
- interneto svetainės registracijos datą. Dažniausiai fiktyvios interneto svetainės yra sukurtos sąlyginai neseniai, tai gali nesutapti su žinomų prekių ženklų, kurie tariamai reprezentuojami joje, veiklos istorija. Registravimo datą galima pasitikrinti WHOIS duomenų bazėje;
- kontaktinę informaciją. Patartina atkreipti dėmesį į nurodytą adresą, telefono numerį ir elektroninį paštą. Dažniausiai fiktyvios e. parduotuvės naudojasi bendriniais elektroninio pašto adresais (pvz., besibaigiančiais @gmail.com, @yahoo.com, @yandex.com ir pan.). Taip pat, dažnai paspaudus kontaktinės informacijos nuorodą nepateikiama jokia informacija, tačiau nurodoma, kad su klientu bus susisiekta jo nurodytais kontaktais;
- prekių užsakymo, apmokėjimo, pristatymo ir grąžinimo sąlygas, privatumo (duomenų apsaugos) politiką. Daugeliu atvejų netikrose e. parduotuvėse nėra šių skilčių;
- prekių ar paslaugų kainas. Jei e. parduotuvėje siūlomų paslaugų ar prekių kainos yra įtartinai mažos arba nuolaidos didelės, bet trumpalaikės (trunka kelias valandas), patartina atidžiau įvertinti, ar ši parduotuvė yra tikra. Jų siūlomos didelės, tačiau trumpą laiką galiojančios nuolaidos yra būdas pritraukti klientų;
- klientų atsiliepimus. Pravartu viešojoje erdvėje, prieš nusprendžiant pirkti prekes, paieškoti kitų klientų atsiliepimų apie e. parduotuvę ir kritiškai juos įvertinti.
Jeigu atlikote mokėjimą į tariamo pardavėjo sąskaitą, tačiau prekių ar paslaugų taip ir nesulaukėte, įtariate, jog tapote nusikaltimo auka, tokiu atveju derėtų nedelsiant kreiptis į teisėsaugą ir į savo mokėjimo paslaugų teikėją (banką, el. pinigų ar mokėjimo įstaigą), kuris privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad atsektų mokėjimo operaciją, ir siektų atgauti lėšas.
