Lapkričio 12 d. Konstitucinis Teismas (KT) atsisakė priimti Seimo teiktą paklausimą dėl galimų Seimo rinkimo įstatymo pažeidimų 2020 m. Seimo rinkimuose. KT pareiškė, kad Seimas praleido įstatyme numatytą 72 valandų laiką nuo galutinių Seimo rinkimų duomenų paskelbimo.
Kaip žinia, Seimas 2020 m. lapkričio 10 d. nutarimu kreipėsi į KT su paklausimu dėl išvados, be kita ko, ar per 2020 metų Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdyta plataus masto informacinė politinė kampanija „Viso gero, Voldemortai“ nepažeidė politinės reklamos ir agitacijos žymėjimo reikalavimų, Seimo rinkimų įstatymo nuostatos dėl draudimo atitinkamais terminais skelbti kompromituojančią medžiagą, nesuteikiant galimybės partijai ir jos kandidatams pareikšti atsakomąją nuomonę, taip pat ar vienmandatėje Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje Nr. 11 nebuvo pažeistos Seimo rinkimų įstatymo nuostatos, nustatančios demokratines rinkimų procedūras, kurių laikymasis yra būtinas rinkimų rezultatų pripažinimui legitimiais ir teisėtais, ir ar minėta kampanija turėjo esminę įtaką Seimo rinkimų rezultatams.
Seimas į KT kreipėsi gavęs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) 2020 m. spalio 31 d. skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) 2020 m. spalio 31 d. sprendimo, kuriuo buvo nustatyti galutiniai Seimo rinkimų rezultatai, ir vadovaudamasis, be kita ko, Seimo rinkimų įstatymo 86 straipsnio 6 dalimi.
KT pažymėjo, kad pagal Seimo rinkimų įstatymą yra nustatytas maksimalus 72 valandų (3 dienų) laikotarpis, per kurį Seimas, gavęs partijos, iškėlusios kandidatus į Seimo narius, ar kandidato į Seimo narius skundą, gali kreiptis į KT su paklausimu, ar per Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Šis laikas skaičiuojamas nuo Seimo rinkimų galutinių rezultatų oficialaus paskelbimo VRK interneto svetainėje dienos ir valandos, į šį laikotarpį įskaitant ir nedarbo dienas. KT pabrėžė, kad nei Seimo rinkimų įstatyme, nei KT įstatyme nėra nustatyta, jog šis laikas gali būti atnaujinamas.
Taigi Seimas, praleidęs minėtą 3 dienų laiką, netenka teisės kreiptis į KT su paklausimu, ar per Seimo rinkimus nebuvo pažeisti rinkimų įstatymai.
KT 2008 m. lapkričio 8 d. ir 2008 m. lapkričio 10 d. sprendimuose yra nutaręs, kad paklausimas, ar per Seimo narių rinkimus nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas, KT pateiktas praleidus Seimo rinkimų įstatyme ir KT įstatyme nustatytus terminus tokiam paklausimui pateikti, yra nežinybingas KT todėl ir atsisakė nagrinėti šį paklausimą.
Konstitucinis Teismas atsisakė priimti Seimo paklausimą Ar tai teisėta ?
Net Stalino konstitucija buvo teisingesnė. 🙂
TIESIOG NEĮTIKĖTINA- PASITYČIOJIMAS IŠ SVEIKO PROTO. PRANSKIETIS NEPRIIMA SKUNDO- O KT DĖL TO KAD PRANSKIETIS NEPRIIMA SKUNDO- PATS NENAGRINĖJA TO SKUNDO.
ČIA PROTU NESUVOKIAMAS PASITYČIOJIMAS.
Regis, dar yra administracinės teisenos kelias, t.y. teisė skųsti Seimą (Pranckietį) kaip instituciją administraciniam teismui skundžiant Seimo nederamą veikimą ir prašant iš jo priteisti partijai padarytos žalos atlyginimą. Tai būtų įdomi bylelė…
Tik ką išklausėme paaiškinimą, kokios Seimo nario pareigos, kam jį įpareigoja Konstitucija, kad jis negali niekuo teisinti Konstitucijai prieštaraujančių savo siekių ir darbų…
Jie prieina, vienas po kito prisiekia IŠTIKIMYBĘ, o ,,užantyje” jų pažadai rinkėjams… LAUŽYTI LR Konstituciją, paskelbti jos vertybes … atmestinomis, niekinėmis,
paversti Lietuvą nebe ta oria ir solidžia šalimi, už kokią kovojo Sąjūdis.
Ačiū, Sąjūdi, kad arei, rizikavai savimi, o dabar traukis, praeities šešėli, netrukdyk mums žaisti valstybės valdžią, švęsti tai, ką mes laisve įsivaizduojame.
Padariniai? O koks skirtumas – jie bus paskui… O dabar švenčiame.
Saviizoliacija nuo Konstitucijos, ištikimybės priesaikos jai, nuo pareigos ir atsakomybės.