Konstitucinis Teismas posėdyje priėmė sprendimą grąžinti prašymą dėl Sodininkų bendrijų įstatymo pareiškėjams – Seimo nariui Simonui Gentvilui ir grupei parlamentarų.
Pagal Konstitucinio Teismo įstatymą, prašyme turi būti aiškiai išdėstyta pareiškėjo pozicija dėl teisės akto atitikties Konstitucijai ir pateiktas jos teisinis pagrindimas, remiantis konkrečiomis teisės normomis. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad šių esminių elementų pateiktame prašyme trūksta.
Seimo narys siekia naikinti sodininkų bendrijas
Einant aplinkos ministro pareigas, S. Gentvilas inicijavo naujo įstatymo rengimą, kuriuo būtų apibrėžta visų bendrijų – daugiabučių, gyvenamųjų namų, garažų ir kt. – veikla. Pagrindinis šios iniciatyvos tikslas buvo panaikinti Sodininkų bendrijų įstatymą ir išbraukti visas nuorodas į tokias bendrijas iš kitų teisės aktų. Visa įstatymų paketo apimtis siekė 14 skirtingų teisės aktų, įskaitant ir Civilinį kodeksą.
Sodininkus vienijančios organizacijos griežtai kritikavo šią iniciatyvą. Nors sodininkų bendrijose iš tiesų kyla įvairių iššūkių, siūlomas įstatymas jų nesprendė. Priešingai – įstatymo priėmimas būtų lėmęs, kad sodininkai privalėtų nuomotis žemę iš valstybės net ir bendro naudojimo keliams, vykdyti papildomas žemėtvarkos bei administracines procedūras. Bendrijos formaliai būtų likusios veikti, tačiau dėl išaugusių išlaidų jų narių įmokos žymiai padidėtų, nesuteikiant jokios pridėtinės vertės nei bendrijų nariams, nei visuomenei.
Klaidinanti informacija
Pasak S. Gentvilo, panaikinus Sodininkų bendrijų įstatymą, sodų teritorijos būtų perduotos savivaldybėms ir taptų visaverčiais gyvenamaisiais kvartalais. Esą savivaldybės tuomet pradėtų tiesti šaligatvius, asfaltuoti gatves, statyti poliklinikas, mokyklas ir civilinės saugos objektus.
Tačiau Lietuvos sodininkų draugijos pirmininkas Vytautas Zulonas tvirtina: „Tokiu būdu buvo klaidinama ir priešinama visuomenė. Visų pirma, siūlomas įstatymas nebūtų panaikinęs sodininkų bendrijų ir nespręstų teritorijų ar kelių perdavimo savivaldybėms klausimų – šios nuostatos liktų galioti. Be to, savivaldybės, ypač didžiųjų miestų, vangiai investuoja į sodininkų bendrijas, nes jos dažnai patenka į neprioritetines teritorijas ir neturi pakankamo gyventojų tankio. Taip pat reikia turėti omenyje, kad daugumos sodininkų teritorijų gatvės yra siauros, nepritaikytos intensyviam transportui, todėl infrastruktūros plėtra čia sudėtinga.“
Nauda nekilnojamojo turto plėtotojams?
Vienas iš esminių pokyčių, kuriuos būtų patyrę sodininkai, – sodo teritorijos sąvokos panaikinimas. Šiuo metu tai – bendruoju planu bendrijai priskirta teritorija, kurioje leidžiama tik individuali statyba, o sprendimus dėl plėtros priima narių susirinkimas.
Siūlomi pakeitimai, tikėtina, būtų buvę palankesni nekilnojamojo turto plėtotojams, kuriems sodininkų bendrijos kartais trukdo įgyvendinti didelius projektus. Pašalinus šią kliūtį, soduose galėtų sparčiau dygti daugiabučiai ar komercinės paskirties pastatai – be bendrijos narių pritarimo. Taip pat pertekliniai reikalavimai galėtų paskatinti dalies bendrijų išnykimą, sudarant galimybes administratorių paslaugų veiklos plėtrai.
„Tačiau net ir dabar, laikantis įstatymų ir bendrijos nariams priėmus atitinkamus sprendimus, galima vykdyti teritorijų planavimą, plėtoti NT projektus ar samdyti administratorių. Sodininkų bendrijų įstatymas nėra kliūtis. Kliūtis – patys žmonės, kurie turi teisę spręsti savo bendruomenės ateitį ir ne visada pritaria tokioms idėjoms.“, pažymi V. Zulonas.
Kreipimasis į Konstitucinį Teismą
Pasibaigus ministro kadencijai, S. Gentvilas inicijavo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą, kurį pasirašė dar 31 Seimo narys. Šiuo žingsniu buvo siekiama iš naujo kvestionuoti sodininkų bendrijų teisinį pagrindą, teigiant, kad jų egzistavimas galimai prieštarauja Konstitucijai.
V. Zulonas svarsto: „Vakarų valstybėse bendruomenės turi daug teisių – jos užtikrina tvarką ir padeda paisyti kaimynų interesų. Lietuvoje bendrijos vis dar neretai vertinamos kaip atgyvena. Tačiau realybė yra tokia, kad būtent jos dažniausiai rūpinasi infrastruktūra, tvarka ir aplinka. Tuo metu centralizavimas dažnai tampa būdu tenkinti siaurus interesus, atitolinant sprendimus nuo žmonių.“
Neaiškūs motyvai ir silpnas teisinis pagrindimas
Prašyme Konstituciniam Teismui pateikta daug vaizdinių pavyzdžių, kuriais esą siekta pavaizduoti sodininkų bendrijas kaip kliūtį teritorijų integracijai į miestų struktūrą ar net kaip organizacijas, ribojančias žmonių gyvenimą.
Prašyme pateikti argumentai atrodo paviršutiniški – bendrijos veikia pagal įstatymus ir neturi jokių ypatingų galių. Jų tikslas – bendru sutarimu tvarkyti bendrą turtą.
V. Zulonas klausia: „Kodėl Seimo narys atkakliai siekia šių pokyčių, jau būdamas nebe ministru? Kodėl būtent sodininkų bendrijos tapo tokio išskirtinio dėmesio objektu, nepaisant kitų, ne mažiau svarbių, Aplinkos ministerijos kuruojamų sričių?“
Sodininkų nuomone, Konstitucinis Teismas pagrįstai konstatavo, kad aiškios pozicijos ir teisinio pagrindimo prašyme trūksta. Pateikti argumentai atrodo paviršutiniški ir nepagrįsti teisės aktų nuostatomis.“
Tolesni žingsniai
Aplinkos ministerija kartu su socialiniais partneriais, sodininkus vienijančiomis organizacijomis, pradėjo naują iniciatyvą – peržiūrėti sodininkų bendrijų veiklos iššūkius ir tobulinti teisinį reglamentavimą taip, kad teisėkūros procesas ir sprendiniai būtų pagrįsti realiais žmonių poreikiais ir problemomis.
Sodininkų organizacijos palankiai vertina šią iniciatyvą ir tikisi, kad ji prisidės prie sklandesnės sodininkų bendrijų transformacijos į gyvenamuosius rajonus ten, kur tai aktualu, o mėgėjiškos sodininkystės atveju – leis tęsti veiklą be perteklinių reikalavimų.
Sodininkai tikisi, kad konstruktyvus bendradarbiavimas su Aplinkos ministerija ir savivaldybėmis padės atrasti bendrus sprendimus, kurie užtikrins piliečių gerovę ir interesų pusiausvyrą.
Parengta pagal Vilniaus susivienijimo „Sodai“
