Senų daugiabučių atnaujinimo tempai Lietuvoje palaipsniui turėtų išaugti trigubai, o iš viso iki 2050 m. keliamas tikslas atnaujinti apie 30 tūkst. tokių gyvenamųjų namų. Tai numatoma šiuo metu rengiamoje naujoje valstybinėje strategijoje, kurią įgyvendinus daugiabučių namų energetinis efektyvumas vidutiniškai padidėtų net 60 nuošimčių.
Šiuo metu rengiama Ilgalaikė pastatų atnaujinimo strategija, kuri numato Lietuvos būsto sektoriaus bei negyvenamosios paskirties pastatų energinio efektyvumo didinimo kryptis, buvo pristatyta spalio 1 d. vykusioje konferencijoje „Būsto sektoriaus perspektyvos. Pastatų energinio efektyvumo didinimas“. Ją rengė Būsto energijos taupymo agentūra kartu (BETA) su Aplinkos ministerija, Lietuvos būsto rūmais ir Lietuvos butų ūkio asociacija.
Siekis – „nulinės energijos“ namai
Strategijoje bus išdėstytos veiksmų gairės, parengtos atsižvelgiant į ilgalaikį Europos Sąjungos (ES) tikslą – didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dvideginio išmetimui. Taip pat jie turi būti ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus.
„Manome, kad daugiabučių atnaujinimo sparta iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai. Šiuo metu keliamas tikslas per metus atnaujinti beveik 500 daugiabučių, palaipsniui šis skaičius turėtų didėti ir po 5 m. numatoma atnaujinti 100 namų daugiau, o 2031-2040 m. laikotarpiu – po 1000 kasmet. Tuo tarpu 2041-2050 m. daugiabučių renovacijos tempas pasiektų 1400,“ – teigia Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.
Numatytu laikotarpiu ketinama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių. Po renovacijos jų energinis efektyvumas vidutiniškai padidės daugiau nei 60 nuoš., o CO2 emisijos sumažės daugiau nei 80 nuoš.
„Daugiabučiai, lyginant su individualiais ir kitos paskirties pastatais, sudaro tik 7 nuoš. visų Ilgalaikėje renovacijos strategijoje numatytų atnaujinti pastatų. Tačiau daugiabučių atnaujinimo metu tikimasi sutaupyti energijos dalis yra reikšminga bendram rezultatui ir pagal skaičiavimus turėtų sudaryti daugiau nei ketvirtadalį visų numatytų pasiekti sutaupymų,“ – teigia V. Serbenta.
Pirmumas – kvartaliniam atnaujinimui
Ypatingą dėmesį įgyvendinant strategiją ketinama skirti kvartaliniam atnaujinumui. Strategijos rengėjai siūlo sudaryti paramos priemonių komplektą, kuris palengvintų kompleksinių priemonių įgyvendinimą.
„Daugiabučių pastatų renovacijos tempų prognozė strategijoje paremta tuo, kad atnaujinimas ir toliau bus vykdomas vadovaujantis kvartalinės renovacijos principais. Tai rodo dabartinių renovacijos tendencijų tęstinumą. Šiandien jau 39 šalies savivaldybės yra pasirengusios Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Iš viso į parengtas programas yra įtraukta beveik 120 kvartalų, kuriuose ketinama atnaujinti 3420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų bei daugiau kaip 500 kitų pastatų. Vidutinis programos įgyvendinimo laikotarpis siekia 7 metus,“ – teigia V. Serbenta.
Nuo 2013 metų, vykdant daugiabučių atnaujinimo programą, Lietuvoje atnaujintas jau 2541 daugiabutis, o šiuo metu yra atnaujinami dar 1733 namai. Investicijos į šių namų atnaujinimą sudaro apie 800 mln. eurų.
